Žymūs mąstytojai jau nuo Viduramžių svajojo susikalbėti ir kūrė tarptautines kalbas. Tarptautinės kalbos poreikis tebeegzistuoja ir šiais laikais. Jų iki šios dienos yra sukurta jau apie 1000. Tačiau tik viena tarptautinė (planinė) esperanto kalba prigijo, paplito ir visiškai prilygsta nacionalinėms kalboms visomis savo savybėmis.
Tarptautinės esperanto kalbos pradmenis paskelbė žymiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas 1887 metais Varšuvoje. Mano nuomone, ši kalba prigijo ir dėl to, jog ji savo sandara, struktūra ir savybėmis yra mažiausiai nutolusi nuo nacionlinių kalbų. Joje nėra nieko iš tikrųjų sugalvoto, ko nebūtų nacionalinėse kalbose. Visi kalbos elementai – leksika, gramatika, sintaksė ir pan. yra paimti iš nacionalinių kalbų. Todėl ši kalba yra „dirbtinė“ tik labai sąlygiškai. Palyginimui būtų galima pateikti literatūrinę lietuvių kalbą ir tarmes. Literatūrinė kalba tarmių atžvilgiu būtų šiek tiek dirbtinė.
Tarptautinės kalbos idėja yra labai paprasta ir suprantama. Tokia kalba yra reikalinga lygiateisiam ir demokratiškam bendravimui tarp įvairių tautų įvairiakalbių žmonių, t.y. ši kalba turėtų būti vienodai sava ir vienodai svetima visiems. Didžiosios tautos su savo labiausiai paplitusiomis kalbomis neturėtų jokių privilegijų lyginant su mažesnėmis tautomis ir jų mažiau pasaulyje paplitusiomis kalbomis. Šiuo metu esperanto kalba yra išsivysčiusi iki tokio lygio, kad ji gali būti naudojama ir realiai yra naudojama visose gyvenimo srityse – ir literatūroje, ir mene, ir moksle, ir turizme, ir buityje ir t.t. Jos terminija prilygsta nacionalinėms kalboms. Pasaulyje yra keli milijonai esperantininkų, yra daug įvairių tarptautinių esperantininkų organizacijų. Pasaulinė esperantininkų bendruomenė jau egzistuoja kaip savotiška visame pasaulyje besidriekianti „valstybė“ su visais jos atributais.
Esperanto kalba Lietuvoje prigijo praėjus vos keleriems metams po jos paskelbimo. Jau 1890 metais prelatas Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas Tilžėje išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams. 1909 metais Vilniuje ir Kaune atsirado aktyvios esperantininkų draugijos. Vos Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę, jau kitais, 1919 metais buvo įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir ilgametis vadovas buvo tas pats Aleksandras Dambrauskas. Taigi, praeitais metais pažymėjome šios organizacijos 100-metį. 1940 m. mūsų organizacija, kaip ir visos kitos, buvo uždrausta. Atsikūrė tik 1988 metais. Lietuvos esperantininkų sąjunga platina tarptautinę esperanto kalbą, skatina jos mokytis, užsiima leidybine veikla, organizuoja įvairius tarptautinius esperantininkų renginius ir pan. Taip pat mūsų tikslas yra populiarinti žinias apie Lietuvą pasaulyje panaudojant šią kalbą. Šiuo metu jos nariais yra apie 1000 asmenų, tačiau esperantininkų yra kelis kartus daugiau. Lietuvos esperantininkų sąjunga palaiko dalykinius ryšius ir bendradarbiauja su daugelio šalių analogiškomis, taip pat ir tarptautinėmis organizacijomis. Kasmet dalyvaujame pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse ir daugelyje kitų tarptautinių esperantininkų renginių. Lietuvos esperantininkų sąjunga yra viena aktyviausių nacionalinių esperantininkų organizacijų pasaulyje.
Norėdami labiau supažindinti plačiąją visuomenę su tarptautine esperanto kalba ir esperantininkų veikla š. m. sausio mėn., bendradarbiaudami su naujienų portalu „Mano kraštas“, pradėjome spausdinti esperanto kalbos pamokas. Jas veda Mažeikių Merkelio Račkausko gimazijos pedagogė Gražina Opulskienė. Ji yra Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja, esperantininke tapo 1992 metais, aplankė keliasdešimt pasaulio šalių, esperanto kalbą dėsto ne tik savoje gimnazijoje, bet tai darė ir užsienyje.
Šias pamokas galite rasti adresu https://www.manokrastas.lt/page/lietuvos-esperantininku-sajunga. Tokiu būdu susipažinsite su esperanto kalbos pradmenimis ir jos pramoksite. Taip pat šiame portale yra nuolat skelbiama įvairi medžiaga iš esperantininkų veiklos Lietuvoje ir užsienio šalyse. Jei pageidausite, galėsite įsijungti į Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą. Esperanto kalbą naudinga mokėti ne tik tam, kad galėtumėte užmegzti įvairių kontaktų su užsienio esperantininkais, skaityti literatūrą esperanto kalba, dalyvauti įvairiuose esperantininkų renginiuose ir pan. Ši kalba turi didelę propedeutinę reikšmę, t.y. mokant esperanto kalbą yra žymiai lengviau mokytis ir kitų nacionalinių kalbų.
Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.