...jei paklaustume savęs, koks gyvenimo laikotarpis pats laimingiausias? Vaikystė? Jaunystė? Branda? Ar senatvė – tai, ką išgyvename dabar? Psichologų teigimu, sveikas žmogus geriausią laikotarpį išgyvena dabar – ar tai jam būtų jaunystė, ar senatvė.
Ką (į)gauname sendami? Gyvenimišką patirtį, didesnį asmenybės vientisumą, mokomės ir problemas sprendžiame kiek kitaip nei jaunystėje – remdamiesi ne tik įgytomis žiniomis, bet ir emocijomis bei patirtimi. Tampame ramesni ir nuosaikesni, labiau pažįstame save, geriau žinome, ko norime ir ko nenorime, ką verta ir ko neverta daryti – konkrečiai mums, kas mums suteikia daugiausia pasitenkinimo.
Ar vertiname ir mylime save pačius – tokius, kokie esame, senstančius? Ką galime padaryti, kad labiau džiaugtumėmės dabartimi ir labiau mylėtume save?
Yra dalykų, kurių nepakeisi, pavyzdžiui, pensijos dydis vargiai ar įmanomas pakeisti jos gavėjo pastangomis. Tačiau svarbu prisiminti ir kitus – ne tik ekonominius – gyvenimo aspektus. Dvasinis, intelektinis, emocinis tobulėjimas, taip pat kultūra, menas, muzika, gamta, pomėgių, sveikatos puoselėjimas, bendravimas su žmonėmis. Svarbiausi dalykai vis tik yra neperkami – laikas, meilė, pagarba, žmogiškas ryšys, džiaugsmas, tikėjimas, sveikata... Kas Jums asmeniškai svarbiausia gyvenime, ką Jūs labiausiai vertinate ir branginate? Kas teikia Jums džiaugsmo? Kaip šiems dalykams galėtumėte sukurti daugiau erdvės savo gyvenime?
Kartais svarbu tiesiog išeiti iš namų, pabūti tarp žmonių – ar miesto šventėje, ar parke, ar kine, ar prekybos centre. Būti naudingam – irgi sritis, padedanti jaustis laimingam. Kuo esate turtingas –profesine patirtimi, atjauta, laiku? Kuo galite pasidalinti? Gal Jūsų artimiesiems reikia pagalbos – trumpam prižiūrėti vaikus ar namų gyvūnėlius? Gal kaimynui susirgus reikia vaistų arba maisto? Gal kam trūksta finansinių, teisinių, inžinerinių, kulinarinių žinių, kalbų mokėjimo – o tą turite Jūs? Galima apsidairyt aplinkui, ieškant, kuo galiu pasitarnauti. Galima žvilgterti į savo vidų, ką mėgstu, ką norėčiau veikti – o geriausia šiuos dalykus sujungti. Yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, vaikus ir pasakojimus mėgstantis biologijos mokslų daktaras pora valandų per savaitę dirba vaikų darželyje pasakų dieduku. Laimi visi dalyvaujantieji – ir vaikai, ir auklėtojos, ir pats diedukas. Mamos džiaugiasi ir kone pavydi savo vaikams tokios turiningos vaikystės, šilto ugdančio kontakto su vyresnio amžiaus žmogumi, ir dar vyru, kurių ugdymo įstaigose ypač trūksta.
Tad mylėkite ir vertinkite pačius save, savo amžių, įsitraukite ir būkite kartu su kitais, būkite laimingi senatvėje! Bet koks amžius yra tinkamas sužydėti.
Dr. Gražina Rapolienė, senėjimo tyrinėtoja
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.