Trečiojo amžiaus universitetuose ieškome ne tik galimybės patobulėti, įgyti naujų žinių. Ne mažiau svarbus mums gyvas bendravimas, galimybė pažinti savo kraštą. Šį rudenį Birštono TAU senjorai susipažino su Dzūkijos regiono praeitimi ir dabartimi.
Lietuvoje šiais metais ilgokai tęsėsi gražus ir ramus ruduo. Žinoma, mūsų nuotaiką šiek tiek gadina informacija apie COVID-19 plitimą, tačiau visi norime tikėti, kad judėjimas, buvimas gryname ore ir gera nuotaika bei pozityvios mintys daro puikią įtaką mūsų fizinei sveikatai. Pavasario karantinas mums dar kartą leido pajusti, koks svarbus bendravimas, buvimas kartu.
Birštono TAU Kūrybingumo ir saviraiškos fakultetas su 54 klausytojais spalio 9 d. pradėjo naujus mokslo metus, o spalio 13 d. jau vyko į Dargužius. Vikipedijoje apie šį kaimelį sakoma: „Gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų ir tiek pat į vakarus nuo Pirčiupių, šalia kelio Vilnius–Varėna–Gardinas“. Deja, tie, kas Dargužiuose nesilankė, labai daug praranda. Vos įvažiavus padvelkė Lietuvos praeitimi: seni autentiški namai, gražios langinės, prižiūrėti kiemai ir keliukai, rudens spalvomis pasidabinę gėlių darželiai. Dargužius pirmąkart istoriniuose šaltiniuose mini 1566 metais. 1848 m. šiame kaime pažymėta 51 sodyba, veikė smuklė. Spaudos draudimo metais čia gyveno knygnešys Jurgis Uždavinys, kuris palaikė ryšius su vyskupu Motiejumi Valančium, Jurgiu Bieliniu. Caro valdymo laikais šiame kaimelyje veikė slapta lietuviška mokykla. Šiuos istorinius faktus keliaujantiems TAU senjorams atskleidė Birštono TAU direktorė, kelionės organizatorė Nijolė Jakimonienė.
Įdomiausia tai, kad į Dargužius vykti ji pakvietė ne šiaip sau: kaimelis turi ne tik įspūdingą praeitį. Jis traukia savo šviesa, sugebėjimu išsaugoti tai, kas mums turėtų būti be galo brangu – lietuviškas šaknis. Dargužiai garsėja sūrių gamyba, Sekminių šventėmis. Kasmet Sekminėms kiekviena šeimininkė stengiasi suspausti patį geriausią sūrį, pavaišinti juo visus gyventojus. Neatsitiktinai Dargužiuose įsikūrė „Sūrininkų namai“. Kad galėtų gaminti šią produkciją, kaimo gyventojai turi prižiūrėti laikomas karves, gerai jomis rūpintis. Išliko sena graži tradicija, kad karves gano piemuo su pagalbininkais vaikais – piemenėliais. Kiek karvių laiko žmogus, tiek savaičių ir gena kaimo bandą, o vakare sugrįžta. Sužinojome, kad kiekviena karvutė atsiskiria nuo visų, pasiekusi namus, ir pati suranda kelią iki tvarto, net jei šeimininkė jos ir nepasitinka. Sekminių rytą karvės išgenamos su vainikais ant ragų, piemuo ir piemenukai pasipuošia tautiniais drabužiais.
Viešėjome Dargužių Amatų centre, kur vykdomos edukacinės ir pažintinės programos kalendorinės šventės, šeimos, įmonės, įstaigos šventės, rengiamos parodos, ekspozicijos. Mus pasitiko direktorė Sigita Švedė. Ji supažindino su Amatų centru, papasakojo, jog anksčiau čia buvusi mokykla. Sigita – žmogus, nebijantis jokio darbo, linksma, paprasta, turinti ką pasakyti. Pamatėme ir nuostabių molio dirbinių, rankdarbių, tautinių kostiumų, ragavome įvairių sūrių, sužinojome, kaip jie gaminami ir galėjome jų įsigyti. Susipažinome su sūrininke Roberta, kuri papasakojo apie savo amato subtilybes.
Į Amatų centrą atvyko fotografas Ričardas Anusauskas ir jo gyvenimo draugė Rūta. Jie parodė savo naujausius filmus apie gerves ir kurtinius, papasakojo apie fotografijos meną, pamokė, kaip teisingai fotografuoti.
Išvykos kulminacija – viešnagė dailininko Jono Daniliausko sodyboje. Čia susipažinome su puikiais pastatais, išsaugojusiais lietuvišką dvasią, labai meniškais ir įdomiais. Pamatėme dailininko darbus, daug bendravome su juo pačiu, žmona. Visą viešnagės laiką fotografavome ir fotografavomės, nes kartu su mumis atvyko ir Ričardas su Rūta, dailininko kaimynai. Šioje sodyboje ir pasivaišinome.
Nesinorėjo išvažiuoti iš Dargužių, kur tokia graži gamta ir tiek šviesių, talentingų ir labai darbščių žmonių. Šiandien Lietuvoje įprasta kalbėti apie gerą aurą, puikią energetiką. Visa tai radome Dargužiuose.
Grįžome kupini nuostabių išgyvenimų. Nuotaikos negadino nei apniukęs dangus, nei vėsokas oras. Buvo gera nuo tarpusavio bendrystės pojūčio, nuo patirtų emocijų.
Dėkojame direktorei Nijolei už puikiai suorganizuotą edukacinę kelionę. Tikimės, kad tokių kelionių bus ir ateityje.
Asta Ferevičienė, Birštono TAU Kūrybingumo ir saviraiškos fakulteto dekanė
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.