Keturiasdešimt metų dirbau mokytoja. Gyvenimas tekėjo nuo skambučio iki skambučio. Ruošimasis pamokoms, sąsiuvinių krūvelės atsirėždavo didžiąją laiko dalį ir namuose. Laukdavau poilsio dienų, kad galėčiau pabūti su savimi.
Tačiau viskam yra pradžia ir pabaiga. Vienas rytas deklaravo – skubėti nebereikia. Lyg mažas vaikas džiaugiuosi, kad dabar galėsiu daryti tai, ko trokštu, todėl, mano draugei Zitai pasiūlius įsijungti į TAU – suabejojau, ar to noriu. Viena – planų turiu dviems gyvenimams, antra – man neliūdna. Tačiau...
Vilniuje su vaikais ir anūkais sugalvojome pakvailioti: nusprendėme nusiaubti batų parduotuvę. Kol visi rinkosi, ir aš įsimečiau į krepšelį net dvi rudeninių batų poras. Nusipirkau, o tada atsikvošėjau. Kaip sunešiosiu tuos batus, juk į darbą rudenį nebereikės.
Bet juk yra TAU – pajuokavau. Na, o jei rimtai, tai labai džiaugiuosi, kad Naujojoje Akmenėje Trečiojo amžiaus universitetas veikia ir esu labai dėkinga žmonėms, kurie tuo rūpinasi. Dėkinga, kad rūpinasi ir manimi. Negana to, kad universiteto dėka pabuvojau Sveikatingumo centre Palangoje, išklausiau įdomių paskaitų, apsilankiau spektakliuose, keliavau, dalyvauju mankštose, renginiuose, universitete sutikau daug įdomių, net artimų sielai žmonių. Jie mane žavi, moko, motyvuoja.
Daug sveikatos noriu palinkėti universiteto rektorei Rimanai Vapsvienei, sugebėjusiai suburti komandą, siekiančią pateisinti ne tik susibūrusių į universitetą lūkesčius, bet ir tinkamai atstovauti Naujosios Akmenės TAU už miesto ribų. Ačiū Rimanai už netikėtumo elementus, už pastangas sušildyti keliones įvairiomis smulkmenėlėmis – to niekad nepamiršiu. Nepaliauju žavėtis Regina, tvarkančia TAU finansus ir ramiai, atsakingai dirbančia visų labui. Negirdėjau, kad jos paprašius, ko nors nepadarytų. Telefonų ekranuose žybsi žinutės, renginiuose – želė, pyragai.
Kadangi lankau Sveikatos fakulteto „Namų ūkio enciklopedijos“ modulio užsiėmimus, negaliu nesižavėti Liudmilos energija. Kiekvieną užsiėmimą sušildo jos kepiniai. Ir kaip ji visur suspėja? Juk ne tik mums dėsto sveikos mitybos pagrindus, dar moko vaikus, rūpinasi šeima, sportuoja, šoka, domisi politiniu gyvenimu.
O kiek žinių, išminties, elegancijos savyje sutalpina mūsų Agnelė. Ji man lyg kelrodė žvaigždė, sakanti, kad ir artėjant prie devinto dešimtmečio, galima nerusenti, o šviesti.
Mano batai dar nenusidėvėjo. O gal šiemet nusipirksiu ir naujus. Su sąlyga, kad TAU ir toliau gyvuos, ir man bus kur su naujaisiais batais eiti.
Nenoriu būti pūkeliu,
kurį pagavęs vėjas neša.
Kiek dar gyvenimo taurėj turiu,
norėčiau jį išgert skaniai,
lig paskutinio lašo.
Stanislava Vaikasienė, Naujosios Akmenės TAU Sveikatos fakulteto klausytoja
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.