Pasikeitė mūsų gyvenimo ritmas – karantinas apribojo ne tik mūsų, senjorų, asmeninį gyvenimą, bet ir visų Trečiojo amžiaus universitetų veiklą: fakultetuose nevyksta paskaitos, nerengiami edukaciniai užsiėmimai muziejuose, galerijose, sustojo projektinė veikla, atsisakyta ekskursijų, kelionių. Tačiau galime mokytis, šviestis ir bendrauti kitaip, virtualiai, pasitelkdami turimas interneto svetaines ir socialinius tinklus.
Vietoj suplanuotų paskaitų, susitikimų auditorijose galima padrąsinančiu žodžiu kreiptis į savo klausytojus, paprašyti, kad savo mintis išdėstytų lektoriai, kad įspūdžiais pasidalintų iš kelionių sugrįžusieji. Rankdarbių mėgėjai gali dalintis mezginių, siuvinių aprašymais, brėžiniais ir, pasibaigus karantinui, surengti izoliavimosi metu sukurtų darbų parodą. Literatai gali vieni kitiems nusiųsti savo naujos kūrybos. Virtualiai galime mokytis užsienio kalbų ir tobulinti kompiuterinio raštingumo žinias (https://www.prisijungusi.lt/savarankiskas-mokymasis/). Manau, kad kiekvienas universitetas, kiekvienas fakultetas gali sugalvoti, kaip kūrybiškai tęsti mokymosi procesą.
Nors ir sunku, nusiminti nereikėtų. Karantino metu galim skirti daugiau laiko pabūti su šeima, galim pamąstyti ir apie savo gyvenimo vingius, atsiversti knygą, kurių esame nemažai sukaupę savo bibliotekose, galim pažiūrėti daugiau filmų. Nepamirškim paskambinti vieni kitiems, pasiteirauti, kokia savijauta, kokia nuotaika, padrąsinkime, palaikykime vieni kitus. Pasidalinkime linksmomis istorijomis Facebook. Turbūt ir pasivaikščioti nuošalesnėse vietose galime. Bet įvertinkim savo amžių, riziką susirgti ir nesiveržkime į turgų, parduotuvę, mokėti mokesčių, nevažiuokime viešuoju transportu. Saugokimės ir nepridarykime rūpesčių savo artimiesiems, kurie gyvena kartu su mumis ar netoliese, o gal vargsta oro uostose ar pasienyje, negalėdami sugrįžti namo. O mes, TAU veiklos organizatoriai, savo ruožtu stenkimės pratęsti mokymo procesą virtualiai.
Vargu, ar rasčiau prasmingesnių, labiau padrąsinančių žodžių, negu Popiežiaus kreipimasis į italų tautą. Jis sakė: „Šiandien prieš užmigdami pagalvokite apie tą dieną, kai mes ir vėl galėsime išeiti į gatves. Pagalvokite apie tai, kaip mes vėl apkabinsime vieni kitus, o lankymasis parduotuvėse taps švente. Pagalvokite apie tą laiką, kai sėdėjimas kavinėje su mylimu žmogumi taps didžiule laime, kai į mūsų gyvenimą grįš bučiniai, o nuotraukose vėl galėsime stovėti apsikabinę. Pagalvokite apie tai, kai ši diena taps prisiminimais, o normalus gyvenimas pavirs nelaukta ir nuostabia švente. Kai mes sulauksime ir pamilsime tai, kas iki šios dienos buvo savaime suprantama. Kai išmoksime branginti ir vertinti kiekvieną gyvenimo sekundę. Kai vėl galėsime maudytis jūroje, palydėti saulėlydžius, kelti tostus, juoktis drauge. Kantrybės Jums ir ištvermės. Greit pasimatysime“.
Tikiuosi, kad ir mes greitai susitiksime auditorijose, galėsime paspausti vienas kitam ranką ar apsikabinti. Stiprybės, kantrybės ir vilties!
Dr. Zita Žebrauskienė, Nacionalinės TAU asociacijos pirmininkė
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.