Netrunka prabėgti aktyvaus ir darbingo gyvenimo metai. „Ruduo“, – sakome, kai sulėtėja gyvenimo tempas, bet spalvos tampa sodresnės; kai daugiau laiko galima skirti pomėgiams ir džiaugtis tuo, kas sukurta, bei visais pozityviais įvykiais aplink.

Profilaktinė ir funkcinė medicina gali vis daugiau. Tačiau...

Gyvenimo būdas turi labai daug įtakos darbingumui ir ilgaamžiškumui. Mokslininkai pateikia vis daugiau pagrįstų įrodymų ir rekomendacijų, ilgaamžystę tyrinėja ir viena naujausių medicinos mokslo šakų – senėjimo prevencijos medicina (angl. anti-aging).

Senėjimo prevencijos medicinos priemonių piramidės viršūnėje pirmąsias vietas mokslininkai skiria genų terapijai, kuri masiškai gali būti pradėta taikyti po 5–15 metų, ir kamieninių ląstelių terapijai. Kitos priemonės: organų transplantacija, pakeičiamoji hormonų terapija ir kiti medikamentai, estetinės senėjimo prevencijos medicinos priemonės (neinvazinės ir invazinės gydomosios kosmetologijos procedūros), rekreacijos, fizioterapijos, detoksikavimo ir kitos procedūros, atliekamos medicinos įstaigose ir gydyklose, maisto papildai, žoliniai preparatai ir specifiniai organizmo funkcijas pagerinantys nereceptiniai vaistai. Kitos piramidės pakopos – profilaktiniai tyrimai, ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas, protinė veikla ir specialūs pratimai, padedantys išsaugoti ir stiprinti mąstymo funkcijas, pasitenkinimą teikiantis gyvenimas šeimoje, optimalus fizinis aktyvumas (apimantis ir kūno rengybą, t. y. tikslingą proporcingo, estetiškai atrodančio kūno formavimą), racionali mityba.

Prevencijos priemonių piramidės pagrindas yra liguistą senėjimą stabdantis ir organizmo funkcijas išsaugantis bei gerinantis gyvenimo būdas. Tai miego ir būdravimo režimas, tinkamos darbo ir poilsio sąlygos, nepiktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis, streso bei emocijų valdymas ir emocinio „fono“ optimizavimas, geri bendravimo įgūdžiai, asmens higienos ir kūno priežiūros priemonės.

Raumenys padeda smegenims ir nervams

„Judesiai gali pakeisti vaistus, tačiau jokie pasaulio vaistai nepakeis judėjimo“, – rašė 19 a. prancūzų gydytojas K. Tisso. Šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad reguliarus mankštinimasis daro teigiamą poveikį ne tik fiziniam kūnui, bet ir mąstymo, atminties funkcijoms, emocijų valdymui ir senėjimo prevencijai.

Norint ilgai būti darbingam ir džiaugtis gyvenimu, neužtenka būti lieknam. Tačiau fizinis aktyvumas gali padėti išvengti įvairių ligų ir jas įveikti. Atliekant optimalius fizinius pratimus, stiprėja sensomotorinė sistema (raumenys, kaulai, motoriniai nervai, sausgyslės, raiščiai), taip pat imuninė, centrinė nervų, endokrininė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Jų tinkamas funkcionavimas lemia sveiką ir ilgą gyvenimą. Neseniai nustatyta, kad aktyviai judant iš raumenų išsiskiria apie šimtas įvairių medžiagų (miokinų), kurios svarbios ne tik raumenims, bet ir nervų sistemai, kaulams, imuninei sistemai, kraujagyslėms, širdžiai, kepenims, inkstams, kasai ir kitiems organams bei sistemoms. Gyvenimo kokybė labai priklauso nuo gero poilsio (miego), kokybiško saikingai vartojamo maisto ir optimalaus fizinio krūvio. Net ir nedaug padidinus savo fizinį aktyvumą, galima gauti daug naudos. Danijos mokslininkų tyrimas truko net 35 metus, dalyvavo 17 589 sveiki žmonės. Nustatyta, kad penkerius metus 1–2 kartus per savaitę bėgiojant bent 5–10 minučių lėtu tempu, mirtingumą nuo visų ligų galima sumažinti apie 26 proc. Tyrime dalyvavusių vyrų „senėjimo slenkstis“ atitolintas 6,2 metų, moterų – 5,6 metų. Svarbu bėgioti sistemingai.

Fiziniai pratimai sumažina streso hormonų kortizolio ir noradrenalino lygį organizme, padeda išsiskirti endorfinui – medžiagai, kuri stimuliuoja euforiją, pasitenkinimą, gerą nuotaiką. Daug tyrimų parodė, kad norint sumažinti depresijos simptomus, mankštą reikėtų daryti reguliariai. Rekomenduojamas režimas – 25 ar 30 minučių penkis kartus per savaitę arba 45 minutės tris kartus per savaitę. Bet kuris iš šių variantų naudingas sergant depresija.

Jeigu žmogaus motorinė sistema nusilpsta (dėl fizinio krūvio stokos, dėl senėjimo, dėl ligų, dėl nevisavertės mitybos, dėl per didelio streso, kuris gali būti ir fizinės, ir socialinės, ir protinės įtampos pasekmė, ar dėl per didelio fizinio krūvio), paveikiamas visas organizmas: sumažėja ne tik fizinis, bet ir protinis darbingumas, didėja tikimybė susirgti.

Ką daryti?

Siekiant geriau pasijausti, nebūtina mankštintis valandų valandas. Įrodyta, kad vos 5 minučių mankšta palankiai veikia nuotaiką ir padeda šalinti stresą. O norintiems lavinti organizmą visapusiškiau, verta pasimankštinti bent 4 dienas per savaitę: bent 30 minučių per dieną skirti ėjimui, bėgimui, plaukimui ar mankštai, kilstelint pulsą iki 120–130 kartų per minutę. Patogiausia tai daryti prižiūrint kūno kultūros specialistui, gavus jo patarimų dėl savikontrolės ir saugumo.

Jeigu žmogus yra piktas, impulsyvus, o emocijos dažnai užvaldo protą, jis sparčiau sensta. Todėl įvairaus amžiaus žmonėms, ne tik vyresniems, tikslinga į savo dienotvarkę įtraukti emocijų – „karšto“ ir „šalto“ proto – valdymo, dėmesio koncentravimo, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties lavinimo metodikas. Jos gali labai veiksmingai padėti atsisakyti žalingų įpročių.

Svarbu, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų kuo stabilesnis. Rekomenduojama neperalkti, vartoti pakankamai produktų, kurių glikemijos indeksas mažas: tai daržovės, ankštinės kultūros, vadinamieji viso grūdo gaminiai, grikiai ir kt. O desertų su cukrumi ir labai saldžių vaisių geriau vengti. Pavyzdžiui, prinokusių bananų glikemijos indeksas yra labai didelis. Reikėtų vartoti daugiau žalių daržovių, maisto papildų, kurie padeda mažinti stresą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, suteikia antioksidantų (vitaminų E, C, D, B, kalcio, magnio, chromo, cinko), ir pakankamai miegoti. Miegas turi būti gilus ir nepertraukiamas.

Verta siekti, kad:

• Jūsų mityba būtų racionali, saikinga, išsauganti sveikatą bei darbingumą;
• Jūsų gyvenamojoje aplinkoje nebūtų toksinų;
• fizinis krūvis būtų adekvatus Jūsų fiziniam pasirengimui ir sveikatos būklei. Kai tik turite kelias laisvas minutes, atlikite bet kokių pratimų, kurie pagreitina pulsą ir leidžia raumenims padirbėti;
• pakaktų laiko poilsiui ir mėgstamai veiklai. Stresui ir emocijoms valdyti taikykite meditaciją, autogeninę treniruotę, išmokite kvėpavimo pratimų, užsiimkite mėgstama laisvalaikio veikla, dalyvaukite savanorystės projektuose.

Ko nedaryti?

• Nežaloti savo sveikatos, nelaukti medikų nurodymų, jog būtina keisti gyvenseną; Svarbiausių sveikatos stiprinimo priemonių galite jau dabar imtis patys
• metams bėgant nemažinti fizinio aktyvumo;
• nevartoti nekokybiško maisto ir metams bėgant nedidinti suvartojamo maisto kiekio;
• nesudaryti situacijų, kuriose patirtumėte psichoemocinę įtampą bei stresą;intensyviai nebendrauti su žmonėmis, kurių gyvensena nėra palanki sveikatai;
• matyti, pastebėti ir kalbėti apie tai, kas gražu ir kas džiugina;
• nedelsti ieškant pagalbos. Kai reikia, kreiptis į medikus, tikrintis profilaktiškai bei pasinaudoti prevencinėmis ankstyvosios lėtinių neinfekcinių ligų diagnostikos programomis;
• nepiktnaudžiauti alkoholiu. Europos Sąjungoje dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta 120 tūkst. 15–64 metų žmonių bei registruojama apie 136 tūkst. naujų vėžio atvejų. Europiečiui, vidutiniškai išgeriančiam tris alkoholinių gėrimų vienetus per dieną, rizika susirgti vėžiu du kartus didesnė nei tam, kuris kasdien kenčia nuo pasyvaus rūkymo;
• nevairuoti išgėrus, apsvaigus, pavargus, nevažiuoti su tokiu vairuotoju;
• nevartoti arba mažiau vartoti gėrimų su kofeinu;
• pagal galimybes nemažinti protinės veiklos. Jeigu baigus darbinę karjerą ar pakeitus veiklos pobūdį sumažėjo protinio darbo, reguliariai atlikite užduotis ir pratimus, padedančius išsaugoti ir stiprinti mąstymo funkcijas.

Kas dar svarbu?

Ne tik fiziniai veiksniai ir optimalus fiziologinių procesų funkcionavimas lemia gerą savijautą, darbingumą ir aktyvų ilgaamžiškumą. Vis daugiau pagrįstų mokslo rekomendacijų, raginančių atkreipti dėmesį į socialinius ir emocinio pobūdžio veiksnius. Ar mūsų bendravimas ir santykiai yra pozityvūs bei teikiantys pasitenkinimą? Ar esame geranoriški, gebame valdyti emocijas, ar visuomet kalbame ramiai ir maloniu balsu? Ar sugebame prisitaikyti prie kintančių sąlygų, ar stengiamės tai daryti?

Gebėjimas mokytis ir tobulėti, gebėjimas mylėti ir būti mylimam, pragmatiškas ir pozityvus požiūris į save (kaip aš vertinu bei priimu savo galimybes, trūkumus, patirtį, išvaizdą?), geri santykiai su artimaisiais, darbinė ir kūrybinė veikla, gebėjimas spręsti kasdienines problemas bei gerai jaustis kolektyve – tai stiprios asmenybės bruožai ir nuolatinės kūrybos – savęs tobulinimo – galimybės.

Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems ir visuomenei.

Danguolė Andrijauskaitė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla

Autorės nuotr.