„What is teachable is not always learnable“. P. Medgyes
Vienu dažniausių pasiteisinimų, kodėl žmogus nekalba viena ar kita užsienio kalba, neretai tampa amžius [1]. Neišmokę anglų kalbos jaunystėje, kai buvo kiti laikai, kiti prioritetai ir kitos galimybės, vyresnio amžiaus sulaukę žmonės įsitikinę, kad yra per seni mokytis ko nors naujo. Išties amžiaus ribos tėra mūsų mintyse: tai trukdančios nuostatos, dažnai į pasąmonę nusėdusios dar vaikystėje. Pasiteisinimų galima rasti visada – jaunesniems stinga laiko, vyresni skundžiasi suprastėjusia atmintimi ar sveikata, tačiau radus tinkamą sau studijų metodą, pasiekti rezultatų gali visi [1].
Mokslininkai pateikia įrodymų ir daugiau tyrimų, kad užsienio kalbų mokymasis vyresniame amžiuje yra ne tik įmanomas, bet ir naudingas sveikatai [2-4]. Dažniausiai vyresnių žmonių problema yra ne jų žinių stygius, bet faktas, kad jų niekas ir niekada nemokė teisingai mokytis [1]: ydinga vidurinių mokyklų ir universitetų sistema dažnai buvo orientuota į kalimą – žodžių, taisyklių, specifinių terminų, pamirštant lavinti atmintį, išmokyti žmones įsisavinti ir įsiminti medžiagą nuo pat vaikystės. Manoma, jog mokymosi sėkmės paslaptis yra kasdienė praktika.
Pasak R. Ashby [5], mokymosi laikas per savaitę priklauso nuo besimokančiųjų lygio: 4 valandos studentams, kurie yra pasiekę Pre-intermediate lygį, 5 valandos – esant Intermediate ir Upper-intermediate lygiams, ir 6 valandos – esant Proficient lygiui. Nustatyta, kad sunkiausi įvaldomi kalbos įgūdžiai yra klausymas ir kalbėjimas, t. y. tie įgūdžiai, kurie reikalingi bendraujant.
Kaip teigia Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) Užsienio kalbų fakulteto dekanė Danutė Šukienė [6], senjorų motyvai mokytis užsienio kalbų yra įvairūs: noras patobulinti kalbą, kurios mokėsi mokykloje ir universitete, siekis geriau bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais, marčiomis ar žentais bei anūkais ir noras bendrauti su į Lietuvą atvykstančiais užsieniečiais. 2018-2019 mokslo metais MČTAU Užsienio kalbų fakultete pradėjo mokytis 665 klausytojai, sudaryta 51 grupė, ir anglų kalbos mokosi 435 klausytojai (30 grupių). Kadangi specialių vadovėlių darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis nėra, tai mokymo programas dėstytojai parengia naudodami universalius užsienio kalbos mokymuisi skirtus vadovėlius, juos adaptuoja ir pritaiko senjorams. Dėstytojai dirba taikydami andragoginius metodus, sudarydami kursų dalyviams galimybes kuo daugiau bendrauti grupėje, kalbėtis jiems aktualiais klausimais [6].
Mokant vyresnio amžiaus studentus yra svarbu reguliuoti jų mokymosi spartą, suteikti galimybę teikti savo nuomonę bei sukurti saugią aplinką, kurioje jie jaučiasi laimingi. Tobulinant vyresnio amžiaus žmonių kalbų mokymąsi yra būtina sudaryti sąlygas „pasinerti“ į studijuojamą kalbą, t.y. kuo mažiau naudoti gimtąją kalbą, kuo daugiau klausytis autentiškų įrašų ir diskutuoti girdėtą ar skaitytą medžiagą. English for Communication kursas yra rimtas iššūkis besimokantiems dėl sudėtingumo, kurį lemia autentiškų internetinių įrašų suvokimui iš klausos naudojimas [7]. Besimokantieji, pabandę šiuolaikinį mokymąsi, dažnai atsisako naujovių ir grįžta prie įprastų, vadovėliu pagrįstų studijų. Reikia konstatuoti, jog nėra universalios, t. y. visiems tinkančios mokymo metodologijos. Įvaldyti svetimą kalbą pajėgs motyvuoti senjorai, kurie suvokia, kad bendravimo pagrindas yra gebėjimas suprasti kitakalbį ir adekvatus atsakas – kalbėjimas, kuris yra pagrįstas svetimos kultūros supratimu. Sėkmė lydės besimokančius, kurie nesibaimins naudotis dabartinėmis IT galimybėmis: klausytis internetinių įrašų [7], kurie savo įvairove bei tematika patenkins skirtingų lygių klausytojų poreikius. Dėstytojui yra svarbus grįžtamas ryšys (feedback) – studentų nuomonė apie mokymosi metodus bei savo pažangą [8].
Galina Kavaliauskienė
Literatūra:
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt