Sausio 26 d. TAU Kauno apskrities filialas, bendradarbiaudamas su Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos Taryba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetu, surengė mokslinę praktinę konferenciją „Trečiojo amžiaus universiteto misija XXI a. visuomenėje“. Konferencijos tikslas – aptarti Trečiojo amžiaus universiteto paskirtį XXI a. Lietuvoje, atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmogaus situaciją socialinių, psichologinių, ekonominių, technologinių pokyčių erdvėje.
Konferencijoje dalyvavo jos globėjos, LR Seimo pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės deleguoti asmenys, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto mokslininkai, Nacionalinės TAU asociacijos atstovai iš visos Lietuvos.
Rėmėjai – Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas bei Kauno miesto savivaldybė užtikrino materialines konferencijos organizavimo sąlygas. Dalyvius pasitiko, registravo ir globojo TAU Kauno apskrities filialo fakultetų dekanai, dėstytojai ir klausytojai savanoriai.
Mokslinės-praktinės konferencijos metu buvo diskutuojama apie TAUpaskirtį XXI a. Lietuvoje, atsižvelgiant į žmogaus situaciją pokyčių erdvėje, raštingumo sampratos kaitą, jos sąlygojamas įtampas tarp kartų bei aktualizuojant neformalaus ugdymo ir tęstinio mokymosi principų įgyvendinimą, švietimo paslaugų senėjančiam žmogui plėtotę, žmogaus aktyvumą ir socialinį dalyvavimą palaikančios mokymosi aplinkos kūrimo būdų taikymą.
Pirmasis plenarinis posėdis, kuriam pirmininkavo Nacionalinės TAU asociacijos Tarybos pirminkė, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė dr. Zita Žebrauskienė ir Tarybos narė, TAU Kauno apskrities filialo garbės direktorė dr. Janina Andriušienė, buvo skirtas TAU paskirties ir vizijos temai.
Pranešimas „Politikos ir tikėjimo sąsajos krikščioniškajame pašaukime“, kurį parengė prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, TAU Kauno apskrities filialo Teologijos fakulteto dekanas ir dr. Aušra Eidukaitytė, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja, išryškino dviejų esminių TAU veiklos prielaidų ir jų dermės svarbą. Pranešėjai aptarė politikos ir misijos/pašaukimo sąsajas, atskleidė vertybių raiškos svarbą, priimant strateginius politinius sprendimus, kurie sąlygoja TAU misijos įgyvendinimą, iš esmės įtakoja šių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, grindžiamą solidarumu, savanoryste ir bendradarbiavimu.
Irena Ceinoriūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vyriausioji specialistė, pranešime „Mokymosi visą gyvenimą įtaka formuojant vyresnio amžiaus žmonių socialines kompetencijas“ skatino svarstyti TAU veiklos tikslingumo klausimą nuolatinių pokyčių ir kartų susikalbėjimo kontekste. Ar TAU kuria ir kaip kuria mokymosi susikalbėti, bendrauti ir bendradarbiauti galimybes?
Habil. dr. Vidos Mildažienės, VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorės pranešimas „Mokymasis visą gyvenimą ir pažintinių gebėjimų praradimo prevencija“ (angl.„Use it or lose it“) skirtas žmogui ir jo galimybių išsaugojimui akivaizdžiai parodė senėjančio žmogaus aktyvumo palaikymo svarbą ir skatino klausti, ar TAU organizuojami užsiėmimai atliepia šį poreikį?
Pirmojo plenarinio posėdžio diskusijas apibendrino prof. dr. Nijolės Večkienės, VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorės, TAU Kauno apskrities filialo direktorės pranešimas „Besimokantis žmogus pokyčių erdvėje: raštingumo samprata XXI a.“ Pranešime buvo įvardintos įtampos, kurias patiria senėjantis žmogus: saviraiškos teisė sąlygoja pasitenkinimą intelektualine, emocine, moraline ir dvasine egzistencija, tačiau globalizacija standartizuoja ir marginalizuoja žmones, naikina vietines senąsias kultūras, žmonės gyvena bendruomenėse, kurios egzistuoja dėka socialinių ryšių, tačiau dominuojančios ekonominės, politinės ar socialinės jėgos juos ardo (skurdas, migracija), žmonių sveikata ir gerovė nyksta dėl nelygybės, nestabilios aplinkos, klimato pokyčių, užterštumo, smurto.
Svarstant raštingumo klausimą buvo pabrėžta, kad pagyvenę žmonės nėra patyrę informacinės visuomenės apraiškų galios. Jie gali nesuvokti potencialaus ryšio tarp savo gyvenimo kokybės ir žinojimo (apie sveikatą, psichologinius, socialinius dėsningumus, apie pasaulį). Raštingumo, šiuolaikine plačiąja prasme, stoka gali būti pagrindinis barjeras, trukdantis plėtotis kartų dialogui bendruomenėje, jos nariams aktyviai dalyvaujant veikloje, mokantis. Netgi išsilavinę žmonės nelabai aiškiai suvokia mokymosi visą gyvenimą vertingumą.
Antrojo plenarinio posėdžio, kuriam pirmininkavo prof. dr. N. Večkienė ir doc. dr. Žibuoklė Senikienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytoja, TAU Kauno apskrities filialo Sveikatos fakulteto dekanė, buvo keliamas klausimas: „Kokį TAU kuriame?“
Pranešime „Kartų sąveikos galimybės: pažinti, priimti, dalintis“ dr. Vilija Stanišauskienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto Edukologijos katedros docentė, aptarė kartų sąveikos problemas, sąlygojamas socialinių transformacijų ir giluminių skirtumų tarp skirtingų kartų. Ši ypatingai svarbi tema skatina svarstyti, kaip žmonių gyvenimą įtakoja pasikeitusios ir besikeičiančios aplinkybės, kokios žinios būtų plėtojamos apie politikos, ekonomikos, kultūros pokyčius, kokios skirtingų kartų atstovų komptencijos turėtų būti tikslingai ugdomos, siekiant ryšio tarp kartų – vardan kultūros išsaugojimo ir naujų idėjų įgyvendinimo.
Technologinės atskirties pavojų ir naujųjų XXI a. kompetencijų aktualumą žmogaus teisių ir neformaliojo švietimo galimybių kontekste išryškino vaizdingas ir įtaigus dr. Pauliaus Astromskio, advokato, VDU Teisės fakulteto lektoriaus pranešimas „Technologinės atskirties problematika neformaliojo švietimo galimybių kontekste“. Pranešėjas pabrėžė pavojingą informacinių technologijų veržimąsi į mūsų privatų gyvenimą ir būtinybę įveikti neraštingumą šioje srityje. Tai iššūkis TAU, kuris turėtų būti aptartas nacionaliniu lygmeniu, inicijuojant komunikacinio neraštingumo mažinimo programas.
Paskutinieji du pranešimai buvo skirti TAU veiklos organizavimo ir tobulinimo išteklių paieškai. Dr. Birutos Švagždienės, Lietuvos sporto universiteto (LSU) Sporto edukologijos fakulteto Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros profesorės pranešimas „Savanorystė – pilietiškumą ugdanti jėga: asmeninė ir praktinė patirtis“ atskleidė kiekvieno visuomenės nario aktyvumo ir socialinės atsakomybės svarbą pasitinkant senėjančios visuomenės iššūkius, užpildant savo laisvalaikį tikslinga veikla. Pranešimas skatino klausti – kaip pasikeistų TAU veikla, jei jos organizatoriams pavyktų skatinti ir palaikyti savanorystės ir bendradarbiavimo plėtotę bendruomenėse?
Reikšmingą patirtį horizontalaus ir vertikalaus bendradarbiavimo srityje atskleidė pranešimas „Netradicinės paskaitos TAU klausytojams bendradarbiaujant su socialiniais partneriais“. Gražina Jedemskienė, TAU Kauno apskrities filialo Kėdainių fakulteto dekanė, aptarė NVO ir rajono savivaldybės partnerystę bei atskleidė jos efektyvumą, organizuojant ir plėtojant savanorišką TAU veiklą. Pranešimas akivaizdžiai pademonstravo, kad ryšiai vietos bendruomenėje (t.y. socialinis kapitalas) yra svarbiausias išteklius, užtikrinant subalansuotą nevyriausybinių, valstybinių organizacijų ir savivaldybės veiklą.
Ryšių ir bendradarbiavimo kultūros raišką buvo galima stebėti konferencijos pabaigoje įvykusio atviro Nacionalinės TAU asociacijos Tarybos posėdžio metu, aptariant visiems konferencijos dalyviams aktualius klausimus. Puikiais tikslingo bendradarbiavimo pavyzdžiais galėtume laikyti baigiamąją – koncerto dalį. Konferencijos dalyviai galėjo pasiklausyti MČTAU vokalinio ansamblio „Ave Musica“ atliekamų dainų (vadovė prof. Rita Bieliauskienė) ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos stygininkų ansamblio muzikos (vadovė Kristina Domarkienė).
Apibendrinant galima teigti, kad konferencijos metu vykusios diskusijos atskleidė aktualias TAU veiklos problemas, TAU vaidmens reikšmingumą neformalaus vyresniųjų suaugusiųjų ugdymo ir švietimo srityje, įveikiant įtampas tarp kartų, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo reikšmingumą, plėtojant TAU veiklą Lietuvoje demografinės situacijos problemų ir intensyvių pokyčių kontekste.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad TAU klausytojams, garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims, sukaupusiems unikalią gyvenimiškąją patirtį, būtinos asmeninį ir socialinį aktyvumą palaikančios kompleksinės paslaugos. Jų užtikrinimui reikalinga visokeriopa valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų organizacijų parama.
TAU, kaip neformaliojo vyresniųjų suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimą bei socialinį aktyvumą palaikančios institucijos, veiklos tobulinimas bei stabilus finansavimas savivaldos ir valstybės lygmeniu įgalintų bendruomenes plėtoti kompleksinę pagalbą vyresnio amžiaus asmenims ir jų šeimos nariams. Tačiau tam būtina susitarti dėl konceptualaus požiūrio į neformalų tęstinį vyresniojo amžiaus žmonių ugdymą/saviugdą ir mokymąsi.
TAU susitarimas filosofijos lygmeniu leistų parengti aktualų Lietuvos trečiojo amžiaus universiteto modelį, atliepiantį besimokančiųjų savišvietos, kūrybinių galių ir gebėjimų lavinimo, bendrųjų ir profesinių kompetencijų tobulinimo, pilietiškumo raiškos poreikius bei Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatas ir kontekstualumo, lygių galimybių, tęstinumo, veiksmingumo principus.
Prof. dr. Nijolė Večkienė, TAU Kauno apskrities filialo direktorė
Vidos Rogalskienės nuotraukos
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.