Apie ką svajoja Alytaus senjorai?
Nacionalinė TAU asociacija alytiškiams pristatė projektą „Trečiojo amžiaus universitetai – aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“, kurio metu vyko kūrybinės dirbtuvės, skirtos didinti praktines aktyvaus pilietinio ir politinio dalyvavimo kompetencijas ir įgūdžius. Dalyvauti buvo pakviesti TAU klausytojai, vietos politikai bei jaunimo organizacijų atstovai. Renginyje kalbėta apie nepalankią demografinę situaciją ir besikeičiantį vyresniosios kartos vaidmenį valstybės gyvenime bei uždavinius, kuriuos kartu su savivaldybėmis ir kitomis organizacijomis sėkmingai gali spręsti šalies Trečiojo amžiaus universitetai. Tokie renginiai numatyti keturiuose regionuose, pirmasis vyko Švenčionyse, antrasis – Alytuje, vėliau, jau rudeniop, – Kėdainiuose ir Visagine.
Prasidėjo pozityvaus senėjimo dešimtmetis
Į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Trečiojo amžiaus universitetai – aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“ renginį Dzūkijos sostinėje atvyko ir dalyvius pasveikino Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė. Gero pasibuvimo susirinkusiesiems linkėjo Alytaus kolegijos, po kurios sparnu ir glaudžiasi bei yra globojamas Alytaus TAU, direktorius Sigitas Naruševičius bei kiti svečiai.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviams paskaitą apie teigiamą senėjimą (positive aging) skaitė Medardo Čoboto TAU Patirties laboratorijos ekspertė dr. Loreta Štelbienė.
Pranešėja akcentavo nepalankią Europos demografinę statistiką: 2025 metais bus 56 proc. šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. Europa labiausiai sensta, per dvidešimt metų du kartus padidėjo pagyvenusių žmonių. Lietuva ne išimtis. Iki 2040-ųjų gyvenimo trukmė dar padidės 4 metais. Vienintelis Afrikos žemynas turi tik 10 procentų pagyenusiųjų.
Pasaulio sveikatos organizacija kalba apie senėjimą. Pasak prelegentės, dažniausiai šnekama ir akcentuojama žmogaus išvaizda, bet kas yra jų galvose – nesvarbu. Pagyvenusieji apibūdinami kaip zirziantys, daug reikalaujantys, neišmanantys naujovių.
„O kai tokia nuostata, tai ir traukiasi senjorai į paraštes. Diskriminacija dėl amžiaus jaučiama visame pasaulyje. Tai viena iš labiausiai paplitusių diskriminacijos formų“, – kalbėjo L. Štelbienė.
Ji pristatė plačias diskusijas, vykusias TAU bendruomenėje, aptariant EK Žaliąją knygą dėl senėjimo „Kartų solidarumo ir tarpusavio atsakomybės puoselėjimas“. Visos organizacijos galėjo teikti pasiūlymus, ką padaryti, kad senėjimas būtų pozityvus.
„Ką mes turime daryti? Pirmiausia atsisakyti stereotipų, praktikuoti sveiką gyvenimo būdą. Mes turime pasistengti ir mokytis visą gyvenimą tokių dalykų, kurie yra madingi, kad kuo ilgiau išliktume savo namuose ir apsitarnautume. Užsienyje senjorai įsitraukia į savanorystę, o mes to vengiame“, – konstatavo lektorė. Jos teigimu, prasidėjęs dešimtmetis iki 2030 metų – pozityvaus senėjimo dešimtmetis.
Alytaus senjorai turėjo daug norų ir svajonių
Po paskaitos kūrybinių dirbtuvių dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes, jie aktyviai diskutavo apie senjorų poreikius ir galimybes socialinės apsaugos, aplinkos, infrastruktūros, švietimo ir kultūros srityse. Po diskusijų jie pateikė konkrečių siūlymų.
Alytaus miesto bei rajono senjorai svajoja apie jiems skirtas nuolaidas kultūriniams renginiams (Dauguose trūksta nuolatinių patalpų kultūrinei veiklai), kartais savivaldybių skirtas nemokamas išvykas, norėtų taisyklingai pritaikytų dantų protezų bei nebūti artimiesiems našta, išmokti reikiamu lygiu naudotis informacinėmis technologijomis.
Taip pat oriau jaustųsi, jei vakarais mieste būtų daugiau kontrolės, daugiau patogių suoliukų, jei gyventojai būtų skatinami gražinti gyvenamąją aplinką, rastųsi daugiau tualetų miesto centre ir pakraščiuose, padaugėtų gyvūnų vedžiojimo aikštelių bei automobilių parkavimo aikštelių prie daugiabučių.
Senjorams dar neaišku, kaip išvežti stambiagabaričius daiktus, kodėl toks ilgas biurokratinis kelias iki valstybinių socialinių paslaugų, per aukšti reikalavimai gauti socialinę pagalbą.
Jie norėtų nejausti nepagarbaus medicinos darbuotojų požiūrio į paciento amžių, taip pat, kad būtų pailgintas vizito pas gydytoją (daugiau kaip 15 min.) laikas, medicinos pagalba orientuota į priežastį, o ne į pasekmes, būtų skirta daugiau lėšų senjorų sanatoriniam gydymui, supaprastintas patekimas pas trečio lygio specialistus.
„Tokie renginiai regionuose labai reikalingi, naudingi ir laukiami. Mes mielai sutikome būti kūrybinių dirbtuvių organizatoriais, nes mums reikia ne tik naujų žinių, mes patys norime aktyviau įsitraukti į miesto socialinį, kultūrinį gyvenimą, glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybe. Pritariu Senjorų tarybos įkūrimui Alytuje. Mes, vyresnioji karta, galėtume svariai prisidėti, dalydamiesi savo sukaupta įvairių sričių patirtimi – darė išvadą kūrybinių dirbtuvių koordinatorė, Alytaus TAU Tarybos pirmininkė Janė Ingelevičienė.
Kūrybinės dirbtuvės buvo surengtos Alytaus kolegijos salėje. Šešių valandų renginyje dalyvavo keturiasdešimt Alytaus trečiojo amžiaus universiteto klausytojų. Visi renginio dalyviai turėjo galimybių pasus.
Žurnalistė Aldona Kudzienė
