Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos prezidentės, Medardo Čoboto TAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės pokalbis su INIT TV žurnaliste Jurgita Barzdziuviene.
Ar nepakankamai išmanus senas žmogus – nebe žmogus? O neraštingas jaunuolis - viskas normaliai? Ar šioje šalyje dar yra vietos senukams?
Ar tai, kad neturi arba nenori turėti mobilaus telefono ir kompiuterio, arba tai, kad nesi pakankamai išmanus – reiškia tai, kad esi nebe žmogus ir nebe pilietis? Gal ne visiems apskritai priimtinas tas virtualus pasaulis su netikrais gyvenimais, ydingais algoritmais ir feikiniais sprendimais? O ką daryt, jei reumato išsukiotais pirštais nebesugrabalioji tų mygtukų? Jei kaimynai nenori turėt jokių reikalų, o vaikai ir anūkai – užsieniuose? Ar tu kaltas, kad pasenai? Ar dėl to tave reikia išvežti į mišką? Ar visuomenė elgiasi ne ciniškai, kai verčia garbaus amžiaus žmones jaustis niekiniais, nereikalingais, netikusiais, atgyvenomis ir nevykėliais? Tuomet kodėl nevykėliais nesijaučia tie arogantiški technologiškai išmanūs jaunuoliai ir jaunuolės, kurie niekaip negeba net vieno sakinio gimtąja kalba suregzti be gramatinių klaidų? Kodėl valstybė leidžia ir net skatina bankus ir kitus būtinas paslaugas teikiančius sektorius “optimizuotis” nepaliekant vyresnio amžiaus žmonėms patogių alternatyvų – jokių galimybių pasikonsultuoti gyvai, susimokėti grynais arba už būtinas paslaugas mokėti daugiau? Gyventi vyresnio amžiaus žmogui dabartinėje visuomenėje darosi vis sunkiau, vis baisiau, vis brangiau, o kartais – jau ir nebeįmanoma, nes senyvi gyventojai tiesiog nebeatitinka būtinųjų šių dienų piliečio egzistencinių reikalavimų! Klausimai žiaurūs, bet dr. Z. Žebrauskienės atsakymai – optimistiški.
Nacionalinės TAU asociacijos informacija
