Artėjant susikaupimo ir dvasinės ramybės – Advento – laikotarpiui, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) bendruomenei surengta tradicinė Gerumo diena, kurioje pasidalinti gerumu susitiko MČTAU moterų choro „Varsa“ ir Kretingos TAU vokalinio ansamblio „Svajonių aidas“ dainininkai.
Geras žodis nieko nekainuoja
Medardo Čoboto TAU Gerumo diena minima nuo 2013 metų, šio universiteto bendruomenė ne kartą rinkosi įžiebti pirmosios Advento žvakės, susitikti su kunigu ar poetu, išgirsti dvasingą žodį, pasiklausyti skaitovų, dainininkų, pasidalinti gerumu. Pasak rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, „Geras žodis nieko nekainuoja, bet kaip saulės spindulys sušildo. Nuoširdus, jautrus žodis, atjauta, padėka, atsiprašymas, susitaikymas – gražiausia dovana kiekvienam“. Padėkos ir gerumo žodžių niekada nebūna per daug – šiame universitete dėkojama visiems ir už viską. Gerumo ir padėkos žodžiai – mažytė dėmesio ir pagarbos duoklė tiems žmonėms, be kurių neatlygintino, nuoširdaus darbo MČTAU veikla būtų neįmanoma.
Gerumo apraiškų netrūksta ir kasdieniame universiteto gyvenime: MČTAU senjorai savanoriavo registruojant ukrainiečius pabėgėlius, mokė pabėgėles anglų kalbos, numezgė ir perdavė į frontą visą siuntą vilnonių kojinių, per Pyragų dieną surinktas lėšas paaukojo mūsų universiteto kaimynystėje įsikūrusios Tarptautinės Ukrainos mokyklos vaikams paremti.
Žodžiai, kurie įkrenta į širdį
Tikrą gerumo ir išminties šviesą į šventę atnešė MČTAU kapelionas kun. Vytautas Rapalis. Kunigo pamąstymai apie gerumą, apie mus vienijančias vertybes – tarsi balzamas širdžiai. Anot kunigo, gerumas turėtų būti mūsų kasdienė duona, bet ar mes vienodai suprantame gerumą? Kas vienam atrodo gera, kitam gali būti netinkama, nepriimtina, dėl to pasaulyje nuolat kariaujama. Reikalingas susitarimas, vienoda vertybių samprata. „Toks susitarimas sieja Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenę, mus subūrė vienodai suprantamos vertybės – siekis mokytis, pajausti bendrystę, todėl MES esam čia“.
Viskas priklauso nuo to, kokį turinį įdėsime į vertybės, dorybės sampratą, ką kiekvienas įdėsime į savo gerumo kraitę, nes, kaip sakė kunigas, AŠ esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Susivokti savyje turėtų padėti kapeliono pacituotos Biblijos tiesos apie gerumą, gailestingumą, apie Dvasios vaisius – meilę, ramybę, kantrybę, ištikimybę. „Tad kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams (Gal 6, 10), – kvietė kunigas.
Dorybė, sakė kunigas, yra pastovus ir tvirtas polinkis daryti gera ir išvardijo pagrindines žmogiškąsias dorybes, apie kurias buriasi visos kitos ir kurios sudaro dorybingo gyvenimo ašį: tai protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas. Dieviškosios dorybės – tikėjimas, viltis ir meilė. Kunigas palinkėjo mums atrasti savąsias dorybes ir kantriai keliauti gerumo keliu.
„Jūs esate žmogus, kuris kalba visiems ir kiekvienam, – dėkodama kapelionui kalbėjo prorektorė Aldona Rėksnienė. – Jūsų žodžiai įkrenta į širdį, kartu su jumis dalijamės gerumu“.
Daina – lyg paukščiui sparnai
MČTAU Freskų salėje pasidalinti gerumu susitiko dviejų TAU kolektyvai – MČTAU moterų choras „Varsa“ (vadovė Lilijana Zarankienė) ir Kretingos TAU moterų ansamblis „Svajonių aidas“ (vadovas Aloyzas Žilys). Šių dviejų kolektyvų bendrystė užsimezgė MČTAU rengiamuose respublikiniuose chorų festivaliuose „Jei daina širdy – esame jauni!“. Nuo 2012 metų surengti jau penki tokie dainos mylėtojus buriantys festivaliai. Draugystę sutvirtino „Varsos“ viešnagė Kretingoje, pavasarį vykusiame renginyje „Uždainuokim suėję į būrį“, todėl pakviesti atvykti į Vilnių kretingiškiai mielai sutiko.
Ant Freskų salės pakylos išsirikiavusios besišypsančios, puošniomis sukniomis vilkinčios „Varsos“ choristės atliko: A. Bujavičiaus ir A. Jarecko „Neklausk manęs kodėl“, B. Gorbulskio ir V. Bložės „Nemuno kloniai“, A. Bujavičiaus ir A. Kancevičiaus „Kur jūs?“. Prisijungus „Svajonių aido“ dainininkėms, nuskambėjo bendra A. Žilio ir N. Rimkienės daina „Uždainuokim suėję į būrį“.
Kretingos TAU moterų ansamblį „Svajonių aidas“ 2013 metais įkūrė Aloyzas Žilys – pedagogas, dirigentas, atlikėjas, kompozitorius, sukūręs daugybę kūrinių chorams, ansambliams, vaikų kolektyvams, parašęs ne vieną šimtą dainų ir išleidęs daug savo kūrybos rinkinių. „Kitais metais švęsime kolektyvo dešimtmetį. Pirmos repeticijos prasidėjo nuo muzikos terapijos užsiėmimų, muzikinių įgūdžių lavinimo pratimų. Parengėme pirmuosius koncertus, pradėjome koncertuoti savo rajone, vėliau – įvairiuose Lietuvos miestuose, esame koncertavę Kroatijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Su ansamblietėmis esame parengę ne vieną koncertinę programą, repertuaro pagrindą sudaro mano parašyti kūriniai“, – pasakoja A. Žilys.
Freskų salėje susirinkusiai publikai „Svajonių aidas“ padovanojo visą puokštę gražių, jautrių, su gerumo dienos dvasia susijusių dainų.
Žavėjo ne tik A. Žilio sukurtų dainų melodingumas, įtaigus, nuoširdus kolektyvo muzikavimas, sceninė kultūra, bet ir puikiai parinkti dainų tekstai. Žodžius dainoms „Saulė, daina ir tu“, „Dar vasaros keliai“ sukūrė poetas Stasys Žlibinas, kitų dainų tekstų autoriai – Nijolė Rimkienė, Laimužė Stankuvienė, Vilius Baltrėnas, kiti poetai. „Kurti visada pradedu nuo teksto. Kai skaitau poetų kūrybą, visada gilinuosi į tai, kiek turtingas ir turiningas yra poeto žodis, ką poetas norėjo pasakyti ir kaip tuos žodžius gali sustiprinti melodija“, – pasakoja „Svajonių aido“ vadovas. Koncerte nuskambėjusios dainos kvietė dalinti vienas kitam svajas, atverti širdį, nepavėluoti ištarti gerą žodį, apkabinti. Kolektyvas priminė esąs iš Žemaitijos ir padovanojo klausytojams dainą „Mūs šviesi Kretinga“ bei Žemaitijos himną. Išgirdome kretingiškės Juzefos Jucienės tekstu A. Žilio sukurtą žemaitišką dainą-inscenizaciją „Nebgerk, Juonieli“, iš širdies juokėmės klausydamiesi ansamblio dainininkės Zitos Macevičienės porinamo tarmiško teksto „To mona Josti“.
Koncerto pabaigoje abu kolektyvai kartu su visais renginio dalyviais atliko J. Tiškaus ir A. Saulyno „Mes išlikim jauni“ – ši daina jau seniai tapo daugelio TAU renginių vizitine kortele.
Trumpam susėdę prie bendro stalo (kretingiškiai skubėjo į Prezidentūrą), abiejų kolektyvų dainininkai vieningai sutarė, kad dainos kalba – universali, ja galima išreikšti savo jausmus, dalintis gerumu. Daina – lyg paukščiui sparnai, lyg žemei lietus. Dainuokime, šypsokimės, nes daina mums suteikia sparnus ir padeda išlikti jauniems.
Jadvyga Miniotaitė
Albinos Varanauskienės nuotr.