Gyvename technologijų pilname gyvenime, tačiau ne visada spėjame koja kojon žengti su besikeičiančia aplinka. Kasdien spaudos puslapiai mirga nuo pranešimų apie išviliotas senjorų viso gyvenimo santaupas, apie apgaulės būdu pasirašytas sutartis ir kitus nemalonius incidentus. Neabejingai į šias problemas pasižiūrėjo Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje pristačiusi projekto „Nė vienas nepamirštas“ programą „Skaitmeninių įgūdžių lavinimas“. Projekto globėjas – prezidentas Gitanas Nausėda.
Projekto vadovė Rita Karpuvienė pastebėjo, kad Kėdainiuose susirinko labai įvairi auditorija: senjorai, pedagogai, policijos ir verslo atstovai, visi besidomintys skaitmeniniu pasauliu. Tai pradžiugino pranešėją, nes šiame gąsdinančiame technologijų pasaulyje būtina apjungti kartas, pabrėžti, kad naujovių nereikia bijoti, tereikia jas pažinti.
UAB „Balticum TV“ marketingo tarnybos vadovas Sergej Alfimov kalbėjo apie skirtingas televizijos rūšis, jų galimybes. Pranešėjas akcentavo skaitmeninės ir išmaniosios televizijos privalumus. Pavyzdžiui, skaitmeninė televizija teikia iki keturių kartų ryškesnį vaizdą, geresnę garso kokybę, turi elektroninį programų gidą. Išmanioji televizija gali keliauti kartu su žmogumi ir būti pajungiama ten, kur yra internetas. Labai svarbu lavinti skaitmeninius įgūdžius, o TV paslaugų teikėjai yra suinteresuoti kiekvienam pagelbėti.
SEB banko Panevėžio departamento direktorė Daiva Uosytė kalbėjo apie sukčiavimo prevenciją, kaip jį atpažinti bei nepakliūti į apgavikų pinkles. Esminis patarimas – nelaikyti visų pinigų vienoje banko sąskaitoje, reguliariai pasitikrinti sąskaitos išrašą. Pametus kortelę, nedelsiant skambinti į banką ir ją užblokuoti. Pranešėja išskyrė keletą sukčiavimo schemų. Vienas iš jų yra investicinis sukčiavimas, kai žmogus, užuot investavęs į menamą verslą, pinigus perveda į asmens sąskaitą. Paplitęs ir telefoninis sukčiavimas, kai gyventojui pranešama apie iš jo sąskaitos vykdomas neteisėtas operacijas. Plinta ir apgaulingi laiškai iš „banko“. Ne paskutinėje vietoje ir romantinis sukčiavimas. Kai kurie klausytojai sakė, jog jiems yra tekę susidurti su vienokiais ar kitokiais bandymais išvilioti pinigus.
Didelio susidomėjimo susilaukė Ignitis WEB sprendimų vystymo vadovo Karolio Šepučio tema apie dirbtinį intelektą – dirbtinai sukurtą protą, suvokimą. Apie jį imta kalbėti dar 1956 metais. Dirbtinio intelekto duomenų kiekis ypač išaugo per paskutiniuosius penkerius metus. Tą labai jaučia verslo struktūros: kokybiškesnė rinkodara, pardavimai, tikslesnis gedimų nustatymas, padidintas efektyvumas ir kokybė. Dirbtinis intelektas padeda žmonėms gauti greitesnes ir kokybiškesnes sveikatos priežiūros bei kitas paslaugas, mokymus. Kaip ir bet kuri technologija, dirbtinis intelektas turi savų rizikų, kartais atsiveria galimybes įvairioms melagienoms, dezinformacijai, klaidinančioms reklamoms platinti. Dirbtinis intelektas gali remtis tik jau esamais duomenimis ir juos interpretuoti. Kiekvienas, besinaudojantis šia mokslo pažanga, turi jausti atsakomybę už savo veiklą, jos skaidrumą ir saugumą.
Paskutiniuoju pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja Lina Stankevičienė pristatė Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą ir kokiais klausimais pagalbos gali tikėtis gyventojai. Tai valstybinė institucija, padedanti spręsti tarp paslaugų teikėjų ir vartotojų kylančius ginčus dėl elektroninių ryšių, pašto ir kitų paslaugų.
Antroji klausytojų grupė buvo vadinamose „Skaitmeninių įgūdžių lavinimo dirbtuvėse“. Čia Registrų centro Nuotolinio konsultavimo skyriaus konsultantė ekspertė Dovilė Alėjūnė ir 2 grupės vadovė Alina Skinderienė klausytojus supažindino su išankstine pacientų registracijos sistema: patogesniu vizito pas gydytoją planavimu.
AB SEB banko Ukmergės skyriaus vadovė Meilutė Kapočienė mokė kasdieninės bankininkystės įgūdžių, o UAB „Balticum TV” Marketingo tarnybos vadovas Sergej Alfimov parodė, kokie patogumai slepiasi atsukamoje televizijoje.
Visų nuomonė buvo bendra – reikia dar tokių užsiėmimų, kurie padėtų įtvirtinti gautas žinias. Po paskaitų dar aiškiau supratome, kad naujos technologijos gali gerokai palengvinti daugelį gyvenimo sričių, tačiau jos reikalauja nuolatinio mokymosi.
Vanda Petrauskienė, Senojo Kėdainių TAU klausytoja
Irinos Eid ir Gražinos Jedemskienės nuotraukos
