Balandžio 25-oji Medardo Čoboto trečiojo mažiaus universiteto (TAU) Literatūros fakulteto istorijoje bus pažymėta kaip naujų pažinčių su ypatingais žmonėmis ir draugystės pradžios diena. Tą dieną grupė Literatūros fakulteto klausytojų, atsiliepusių į bendraminčių iš Kaišiadorių TAU kvietimą, vyko į Kaišiadoris pristatyti savo devintąją kūrybos rinktinę „Rudens valsas“.
Pasitikti geležinkelio stotyje ir palydėti į Kaišiadorių TAU rezidenciją vilniečiai dar prie įėjimo šiltai pasveikinti rektorės Birutės Kvedarienės. Salėje jau laukė gausus būrys kaišiadoriečių. Dėmesiu ir šiluma persmelkta ne tik susitikimo pradžia, bet ir visas renginys, kurį rikiavo rektorė B. Kvedarienė. Kaišiadoriečių dovana svečiams – pažintis su Česlovu Kriščiūnu, unikaliu muzikantu, dainų autoriumi ir atlikėju, muzikinių kolektyvų vadovu, Kaišiadorių kultūros ambasadoriumi ir, žinoma, jo dainos. Informatyvus ir nuotaikingas Irenos Laurušonienės pasakojimas apie Č. Kriščiūną leido ne tik pažinti ypatingą kaišiadorietį, bet ir sužinoti, kad tarp universiteto klausytojų yra ir jo vadovauto kolektyvo dalyvių. Vilniečiai rektorei įteikė savo naująją kūrybos rinktinę. Pristatymą pradėjęs Medardo Čoboto TAU Literatūros fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis perskaitė Vigilijos Adomavičienės eilėraštį, nuo kurio ir leidinio pavadinimas kilo. Savo ir kolegų kūrybas skaitė visi svečiai. O kaišiadorietė Danutė Kubilienė dėmesingai pristatė ir Medardo Čoboto TAU literatų praeitų metų rinktinę „Ne vien duona gyvi“.
Dar viena ypatinga pažintis – su kaišiadoriečiu Jonu Katkevičiumi, apie kurį papasakojo Janina Bičkaukienė. „Matyt, Jonas pirmas buvo, kai talentus dalino“, – juokavo pasakodama apie jį Janina. Jonas ne tik aktyvus renginių ir švenčių dalyvis. Jis poetas ir rašytojas išleidęs ne vieną knygą, o pagal jo humoreskas ir spektakliai statomi. Jis ir dailininkas, kuris ne tik tapo, bet ir moko TAU kolegas, dalyvauja pleneruose, rengia parodas. J. Katkevičius skaitė savo kūrybos.
Dar skambėjo Č. Kriščiūno dainos pritariant gitara ir smagi jo armonikos melodija. Buvo daug padėkų ir dovanų. Svečiams kaišiadoriečiai ne tik gėlių įteikė, kiekvienam J. Katkevičius po savo knygą ir po paveikslą padovanojo.
Po renginio – šiltas pasibuvimas su vaišėmis, dainomis, net šokiais. Smagiai grojo Olytė Stakienė, tad bendra daina greit suskambėjo. Kalbų bendrų netrūko, o Jonai net į kūrybos ekspromtu varžytuves įsijungė. Sutarta dar susitikti.
Vilniškiai dėkingi už priėmimą, dėmesį ir šilumą. Geležinkelis sujungė dviejų miestų Trečiojo amžiaus universitetus, bet širdžių tiltus pastato žmonės.
Lilija Smalakienė, Medardo Čoboto TAU
Autorės nuotraukos
Jono Katkevičiaus mintis apie kūrybą skaitykite Nuomonėse „Kas įkvepia mūsų kūrybą?“
