Į Zarasų viešosios bibliotekos parodų salėje vykusį senjorų pasimatymą su savimi buvo pakviesti ir labai laukiami Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai. Kuo gi mes tokie ypatingi? O gi tuo, kad – tai ,,amžių sandūros – XX amžiaus vidurio ir sulaukę XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio – įdomaus laikotarpio karta“, kad „jų tauriuose veiduose – negęstantis gyvybingumas, išgyvenimų ir išminties žymės ir žingeidumu bei gerumu spindinčios akys“.
Kodėl su savimi? O gi todėl, kad tądien ten buvo atidaryta TAU klausytojų portretų paroda. Kodėl būtent šv. Valentino dieną? O gi todėl, kad tik iš meilės Žmogui galima sukurti senjorų portretų parodą ir pasakyti, kad tai ,,fotografijos apie drąsą, stereotipų įveikimą, spindinčias akis, meluojančius pasus, žmogaus grožį, iš vidaus sklindančią Šviesą, gyvenimo pamokas, nuoširdumą, nepaprastą norą mokytis, laiką sau ir sielai...“.
Ir tą padarė, ir tuos žodžius tarė nuoširdus TAU bičiulis, pagalbininkas ir rėmėjas, Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnazijos direktorius, fotomenininkas, penkių personalinių ir daugelio kitų parodų autorius, tarp jų ir tarptautinių fotografijų parodų dalyvis Rimantas Bikulčius. Tai jis vėlyvą 2021-ųjų rudenį užsiminė TAU vadovei Nadieždai Matušovai apie gimusią mintį nufotografuoti TAU studentus. Panašios mintys sukosi ir jos galvoje, tad pradėta rimčiau kalbėtis, tartis ne tik tarpusavyje, bet ir su TAU klausytojais. Anot Rimanto, pusmetį dirbta be pietų pertraukų, kurios buvo skirtos fotosesijoms su senjorais. Beveik visiems jos buvo pirmos jų gyvenime. Tad kas išmatuos gilų džiugesį senjorų, tądien besižvalgiusių į savo portretus ir į nepagailėjusį jiems dėmesio fotomenininką. O juk jam lengva tikrai nebuvo kiekvieną prakalbinti, kad žmogus atsipalaiduotų, natūraliai nusišypsotų ir prabiltų apie save.
Parodos sumanytojas ir autorius Rimantas Bikulčius.
,,Ąžuolo“ gimnazijos mokytojos lituanistės Gitanos Kavaliauskaitės kalbintas R. Bikulčius pasakojo, kad gamtą fotografuoti – tai beveik tas pats, kaip atostogauti. Mintys išlaisvėja nuo darbinių rūpesčių, gimnazistų ir mokytojų problemų, o akys, atvirkščiai, tampa imlesnės aplinkai, pastebi grožį vėjo dvelksme ar ryto rūke. Gi bendrystė su TAU klausytojais – tai derančios tarpusavyje tų žmonių gyvenimo patirtis ir gyva krašto istorija. Tuoj pat jis paminėjo senos siuvimo mašinos ir jos savininkės istoriją, siekusios mokslo ir mokytoja dirbusios šviesios atminties Danguolės Onos Žilėnienės mintis, sovietinės mokyklos mokinės citatų sąsiuvinį...
Besiglaudžiančius po vienu stogu visada sieja kaimynystės saitai. Ir kaip smagu visiems, jei toji kaimynystė būna draugiška bei geranoriška. Būtent tokia ir sieja TAU klausytojus ir Švietimo pagalbos tarnybos direktorę Gintarę Laurikėnienę, gimnazijos direktorių R. Bikulčių ir mokytoją G. Kavaliauskaitę bei jos vadovaujamo jaunimo klubo ,,Lietus vitraže“ moksleivius. Tą popietę klubo gimnazistų Kirilo Timofejevo ir Airingos Šapalaitės atliekamų dainų taip gera buvo klausytis, kad ne vienam senjorui drėko akys ir krūtinę spaudė įstrigę jausmai, o salė drebėjo nuo karštų plojimų jiems škvalo. Kiek vėliau tiedu ir jų draugės Kamilė Gimbickytė bei Adrija Zavackaitė kalbėjo, kad jie gana dažnai dalyvauja susitikimuose su TAU klausytojais ir, anot jų, tai geriausia publika, kuriai smagu muzikuoti, deklamuoti, dalyvauti bendruose renginiuose, kad jie visada svetingi ir kad jų dovanotos rožės vazoje žydi ilgiau nei įprastai...
,,Jei yra tikras nuoširdumas ir džiaugsmas gyventi – tai šių žmonių akyse ir atvirose širdyse. Mums susitikus, jie visada apkabina – žvilgsniais, šypsenomis, dėkingumu. Žavi jų begalinis noras būti kartu, skaityti, klausytis, pažinti, kurti, keliauti, pamatyti ir viską su dėkingumu priimti – visąlaik mokytis", – tai mokytojos Gitanos mintys apie kaimynystėje su gimnazistais besimokančius senjorus.
Kodėl gi TAU senjorai atrodo, anot kalbėjusiųjų ir jiems sveikatos bei ilgų gyvenimo metų linkėjusių, taip gerai – su šypsena veide ir akyse? O gi todėl, sakė jų pagarbiai tądien rektore vadinta vadovė N. Matušova, kad ,,vyresnio amžiaus žmonių mokymosi būdas, iš Prancūzijos atkeliavęs, po visą Europą paplitęs, tad turime lygiuotis į europiečius. Mes mokomės, domimės, norime geriau pažinti save, aplinką, pasaulį, nes mokytis ir mylėti niekada ne per vėlu, tad... Likime, būk dosnus mums visiems, ir likime visi kartu“. Kaip prasmingai dukart nuskambėjo žodis LIKIME, su kita kirčio vieta nešantis tokią gilią prasmę...
Zarasų TAU vadovė Nadiežda Matušova su gimnazistais.
Tokia ypatinga diena ir proga negali būti be svečių. Ir jų būta tikrai nemažai – rajono vadovai, kultūros ir švietimo įstaigų direktoriai, gimnazijos mokytojai, fotografai, bibliotekos darbuotojai ir lankytojai. Sveikinimo žodžius R. Bikulčiui ir senjorams tarė rajono merė Nijolė Guobienė, parodą priėmusi knygų šventovės direktorė Danutė Karlienė, Seimo nario Algimanto Dumbravos padėjėja Regina Račkauskienė, Švietimo pagalbos tarnybos direktorė Gintarė Laurikėnienė, svečiai iš kaimyninės Latvijos – Daugpilio miesto fotografų klubo ,,Ezerzeme-F“ nariai Linards Onzuls ir Ilze Onzule, dusetiškiai fotografai Vilija Visockienė ir Genadijus Kovaliovas, Zarasų fotografų klubo ,,Ežerų žemė“ narės Rasa Juršienė ir G. Kavaliauskaitė, fotografas iš Visagino Aleksej Musatov, gimnazijos mokytojų pulkelis, draugai, pažįstami, senjorų atstovai.
Tai įvyko šv. Valentino dieną, kai iš meilės Žmogui po vienu stogu vėl susirinko trys kartos – gimę XX amžiaus viduryje ir buvę jauni praėjusio amžiaus 70-80 metais kartu su tais metais gimusiais bei pradedančiais pažinti gyvenimą XXI amžiaus trečiame dešimtmetyje. Ir visos trys kartos jaunos – kas širdimi, kas dar pečių neslegenčia metų našta, o kas iš tikrųjų besimėgaujantis jaunyste...
Gražina Zolotuchina, Zarasų TAU klausytoja
Vasilijaus Kukonenkos nuotr.
