Senajame Kėdainių trečiojo amžiaus universitete (TAU) tęsiasi paskaitų ciklas apie psichikos ir emocinę sveikatą vyresniame amžiuje. Toliau buvo gilinamasi į šio amžiaus tarpsnio ypatumus ir veiksnius, padedančius išlikti gyvybingais, žingeidžiais.
Lektorė Daiva Amankavičienė atkreipė dėmesį į nuolat girdimą frazę – mokymasis visą gyvenimą. Mokykloje ar universitete įgytų žinių, įgūdžių neužtenka visam gyvenimui. Mokydamiesi brandžiame amžiuje išmokstame naujų, laikmetį atitinkančių dalykų. Tai savo kasdiene veikla įtvirtina ir mūsų universitetas, organizuodamas kalbų mokymąsi, įvairias edukacines programas. Mokymasis ne tik stiprina darbinę atmintį, padeda sukurti naujus nervinius tinklus, bet ir suaktyvina regos bei klausos procesus. Ne paskutinę vietą užima ir meditacija, padedanti sutelkti dėmesį, sumažinti stresą. Gerai, jeigu žmogus užsiima jam patinkančia kūrybine veikla: rašo dienoraštį, prisiminimus, piešia ar kitokiu būdu realizuoja savo gebėjimus, kuriems neretai anksčiau nebuvo laiko ar sąlygų. Dėstytoja ypač akcentavo fizinio aktyvumo svarbą, nes ėjimas, bėgimas, joga, linijiniai šokiai ne tik skatina kraujotaką, bet ir sumažina Alzheimerio ligos riziką.
Atskira tema buvo skirta miegui, nes nemiga yra viena iš didžiausių vyresnio amžiaus žmonių problemų. Kokybiškas reguliarus miegas yra svarbus tinkamam organizmo funkcionavimui, energijos atkūrimui. Kad miegas būtų pilnavertis, turi būti jam tinkamai pasirengiama: reguliarus miego grafikas, psichologinė ramybė, tyli, tamsi, vėsi aplinka.
Susidomėjimą kėlė ir girdėti, bet ne visada pakankamai aiškūs terminai, kaip dopaminas, endorfinas, serotoninas, oksitocinas. Visi jie dažnai vadinami laimės hormonais, leidžiančiais pajusti ryšį su kitais žmonėmis, laimę ir malonumą. Dopaminas, pasirodo, yra priklausomybės medžiaga, dėl kurios randasi polinkiai saldumynams, lošimams, narkotinėms medžiagoms, besaikiams pirkimams ir pan. Trūkstant šios medžiagos, dingsta motyvacija, atsiranda nerimas, nepasitikėjimas, nuotaikų svyravimas. Dopamino kiekį organizme gali padidinti mėgstama veikla, kūryba, judėjimas, meditacija, sveikas maistas. Seratonino trūkumas pasireiškia atsiradusiomis negatyviomis nuotaikomis, nerimu, suprastėjusia atmintimi, sunkumu sukoncentruoti dėmesį. Į pagalbą čia gali ateiti buvimas saulėje, šviesoje, maistas su daug skaidulų, vitaminas D. Endorfinai sukelia malonumą ir mažina skausmą bei stresą. Oksitocinas padeda pajusti ryšį su žmonėmis, meilę. Galime daryti įtaką šių hormonų išsiskyrimui rūpindamiesi savimi. Sveika mityba, sportas, aplinka, supantys žmonės yra labai svarbūs elementai ieškant savyje laimės jausmo.
Supratome, kad požiūris į aplinką, amžėjimą, ligas priklauso nuo mūsų pačių. Nereikia leisti, kad gyvenimą kontroliuotų neigiama energija, reikia rinktis pozityvumą.
Vanda Petrauskienė, Senojo Kėdainių TAU klausytoja
Autorės nuotraukos
