Kolektyvinė išvyka, skirta Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Lietuvos 100-mečio jubiliejui paminėti
Liepos 26-27 dienomis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Turizmo fakulteto aktyvas keliavo autobusu po Šilalės ir Tauragės kraštą maršrutu Vilnius – Kryžkalnis – Bijotai – Girdiškės – Upyna – Vytogala – Šilalė – Pagramančio regioninis parkas – Tauragė – Smalininkai – Jurbarkas – Vilnius.
Kelionę organizavo Turizmo fakulteto prodekanė Albina Varanauskienė ir dekanė Teodora Dilkienė. Tarp keliaujančių buvo ir gerb. dr. Zita Žebrauskienė – Medardo Čoboto TAU rektorė, Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė. Tai 6-oji šiais metais universiteto organizuota kolektyvinė išvyka, skirta Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) prisijungimui prie Lietuvos 100-mečio jubiliejui paminėti.
Liepos 26 d., trečiadienis
Kryžkalnis. Pirmas stabtelėjimas prie memorialo Lietuvos partizanams. Padėtos gėlės, uždegtos žvakės prie nežinomo partizano kapo, bendra malda už žuvusius laisvės gynėjus.
Bijotai. Muziejininkė Regina Mickuvienė greitakalbe lietuviškai ir dūnininkiškai (pagal pageidavimą), per stebėtinai trumpą laiką sugebėjo papasakoti apie bajorą Dionizą Pošką, jo Baubliuose įkurtą pirmąjį (Lietuvoje) muziejų ir dar daug visokių įdomių nutikimų
Girdiškės. Kartu su Regina žavėjomės niekur kitur nematytais nužievinto ąžuolo altoriais, pastatytais Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje. Kuklu, paprasta ir ... kaip gražu!
Upyna. Į medinę Švč. Mergelės Marijos bažnyčią pakliūti nepavyko, bet užtat aplankėme klebonijos klėtyje įkurtą ir šiuo metu muziejininkės Reginos globojamą Liaudies amatų muziejų. Muziejų 1973 m. įkūrė Šilalės krašto kultūros ir istorijos puoselėtojas Klemensas Lovčikas. Jame iš tikrųjų sukaupta daug įdomių ir niekur kitur nematytų eksponatų.
Vytogala. Minėdami legendinės „Lituanikos“ skrydžio 90-ąsias metines, aplankėme Atlanto nugalėtojo Stasio Girėno-Girskio gimtinėje esantį memorialinį muziejų.
Šilalė. Lydimi vietinės gidės vaikštinėjome po miestą. Matėme įspūdingus paminklus: „Lituanikos skrydžio 60-mečiui“, „Partizanams, žuvusiems Šilalės rajone“, „Laisvės šauklys“. Aplankėme Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų. Neogotikinėje Šv. Pranciškaus Paduviečio bažnyčioje sužavėjo žvaigždiniai skliautai ir išskirtiniai šešiolikos langų vitražai. Bažnyčioje veikė meno kūrinių galerija. Pietūs kavinėje „Provincija“. Ten pat prie kavos įvyko nuotaikingas susitikimas su Šilalės TAU klausytojais ir savivaldybės atstovais. Buvo pasikeista dovanėlėmis ir abipusiai geranoriškais komplimentais.
Pagramančio regioninis parkas. Mums pasisekė – prieš dvi dienas šalia Lankytojų centro prie Jūros ir Akmenos upių santakos pradėjo veikti apžvalgos bokštas, iš kurio galėjome gėrėtis nuostabiais vaizdais.
Tauragė. Pilies kieme klausėmės Džiazo festivalio koncerto Orkestra Mendoza (JAV, Meksika). Konferencija „Draugystės tiltas: Medardo Čoboto TAU – Tauragės TAU – Šilalės TAU“, skirta Mažosios Lietuvos/Klaipėdos krašto istoriniam ir kultūriniam paveldui, vyko Krašto muziejaus „Santaka“ pilies menėje.
Konferencijai pasibaigus, įsikūrėme netoli Tauragės esančioje Bamšo sodyboje. Ten pat vakarienė, o po jos nuostabi koncertinė vakaronė su pasišokimais iki soties ir pasidainavimais. Nuoširdus ačiū tauragiškiams už suorganizuotą gyvą muziką.
Liepos 27 d., ketvirtadienis
Tauragė. Su buvusiu Tauragės kultūros centro vadovu gidu Eugenijumi Šalčiu, vaikščiodami po rytmetinę Tauragę, trumpam užsukome į Tauragės krašto muziejų. Prieš atvykdami žinojome, kad Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje iš tikinčiųjų sunešamų lauko akmenų yra pradėtas statyti Lurdas. Todėl pagerbėme tikinčiuosius palikdami po atsivežtą akmenį. Vėliau, lydimi gido Eugenijaus, aplankėme Tauragės Konvencijos paminklą Požerūnuose.
Smalininkai. Klausydami vietinės gidės Nijolės pasakojimo, vaikščiojome po Mažosios Lietuvos pasienio miestelį, turintį savitą Klaipėdos krašto architektūrą ir labai įdomią istoriją. Sužinojome apie šiame krašte gimusią ir kūrusią liaudies menininkę miniatiūrų tapytoją Lidiją Meškaitytę. Aplankėme buvusį žiemos uostą ir vandens matavimo stotį.
Jurbarkas. Pasivaikščiojome po mėgstamiausią miesto švenčių vietą – Jurbarko dvaro parką. Dvaro savininkas kunigaikštis Vasilčikovas čia buvo pastatęs didelį vandens malūną ir stilingus rūmus, kurie sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą.
Kiduliai. Prieš išvykdami į Vilnių papietavome Kidulių vyninėje „Vilkenta“.
Grįžome į Vilnių palei Nemuną vienu iš gražiausių kelių Lietuvoje – kupinu istorijos, piliakalnių, pilių, senų bažnyčių ir unikalių Nemuno slėnio kraštovaizdžių.
Bonifacas Vengalis, Medardo Čoboto TAU Turizmo fakulteto klausytojas
Autoriaus nuotr.
