„Mes kalbame žodžiais, kurie tampa tiltais tarp mūsų sielų ir išorinio pasaulio. Savo jausmus, mintis vieni kitiems perteikiame žodžiais. Kūryba taip pat yra savotiška kalba, kuria menininkas žiūrovams ar klausytojams perteikia savo jausmus ir mintis,“− dalinasi savo mintimis Raseinių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) menininkai.
Menininkai įspėja, jog čia glūdi ir grėsmė būti suprastam neteisingai, nes, kurdamas savo unikalią meninę kalbą, niekuomet negali būti tikras, kaip tave supras. Tiesiog nėra tokių kriterijų, pagal kuriuos būtų įmanoma pamatuoti, kaip tiksliai tu išreiškei tai, ką norėjai išreikšti. Tai tarsi tas pats, kas palikti žmonėms susikalbėjimui tik gebėjimą skleisti paskirus garsus, be konkrečios kalbos struktūros, gramatikos, įgūdžių, žodžių ir pan. Bandydami ką nors tais garsais išreikšti, mes nežinotume, ar tai turi bent kokią nors prasmę girdinčiajam.
Taigi meno kalba yra išties sudėtinga. Tapyba neturi būti kažkas lengvo ir paprasto. Vienok menininkai neatmeta daugiau teorinės tikimybės, jog galbūt ir tai įmanoma padaryti taip genialiai, kad tai taptų meno kūriniu.
Raseinių TAU Menų fakultatyvo dalyviai žiemą palydėjo tapydami žiemos peizažą. Piešiniai, vaizduojantys žiemos peizažus, turi ypatingą patrauklią magiją: jie nori būti apžiūrėti ir pakabinti ant sienos poilsio zonoje (salėje, miegamajame, darbo kambaryje). Apsnigtų medžių ir namų stogų vaizdai žmogaus sielai įskiepija jaukumo ir švelnumo, pasakos ir magijos jausmą. Tapyti žiemos peizažus nėra sunku. Pagrindinis dalykas – susirasti tinkamą popierių ir dažus. TAU studentai naudoja aptrauktą drobę ir akrilinius dažus. Maždaug 50% viso darbo sėkmės priklauso nuo pasirinkto formato, nuotaikos ir įkvėpimo.
Džiaugiamės mūsų susibūrusia 12 bendraminčių Raseinių TAU studentų studija, į kurią skubame kiekvieną penktadienį. Kitaip jau savo penktadienių, kaip su teptuku rankoje, neįsivaizduojame.
Onutė Kazbarienė, Raseinių TAU prodekanė, Menų fakultatyvo dalyvė