Mes pavargę, nusivylę, kartais pikti ir nelaimingi, bet niekada nesustojam. Mes jau seni, pilvoti, pakumpę, bet dar turim sparnus. Prigulam popiečio, pailsim ir vėl pirmyn. Viskas aplinkui keičiasi, blanksta, ryškėja arba nyksta, tik siela nesensta. Ji gyvybinga, ne taip, kaip kūnas. Mes mintyse visuomet judesy ir veiksme...
Neabejodama ir nesvarstydama nusprendžiau dalyvauti projekte, labai užkabino idėja. Kiekvienas žmogus turi kažkokią misiją gyvenime – svarbiausia, ko gero, dalintis viskuo, ką turi gero, tuo, ką moki ir gali duoti kitiems. Gebėti tikėti ir pasitikėti savimi. Gausiai gauni tuomet, kai pats daliniesi ir padedi.
Sunkoka lėtu žingsniu dvi valandas eiti. Fiziškai sunku. Bet fantastiškai gera priimti iššūkį. Ir įgyvendinti šitą fantaziją buvo nuostabu.
Internete nemažai informacijos apie „Menų spaustuvės“ organizuojamą tarptautinį gatvės menų festivalį SPOT viešosiose miesto erdvėse, kuris vyksta jau šeštą kartą ir, kaip visada, nemokamas ir atviras visiems. Štai rašoma, kad SPOT programoje išvysime ne tik skirtingus pasirodymus, tačiau bus galima dalyvauti ir festivalio edukacinėje programoje. SPOT organizatoriai ieško ir vyresnių, garbingo amžiaus žmonių, kurie norėtų tapti festivalio dalimi ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse su menininkais iš Šveicarijos bei surengti viešą pasirodymą – „Pavargę, mėlyni herojai“. Šio edukacinio projekto tikslas, mano supratimu, eksperimentuoti įsikūnijant į Supermeno personažą, naudojant itin paprastą kostiumą, visuomenei pažįstamą nuo mažų dienų – mėlyną pižamą, raudonus apatinius, raudonas kojines ir raudoną apsiaustą; taip pat atskleisti komišką Supermeno, kuris susitaikė su savo amžiumi, įvaizdį, priešingą superherojaus amžinos jaunystės paveikslui.
Kas yra herojus? Su kuo asocijuojasi Supermenas? Supermenas – vienintelis superherojus, neturintis žmogiškosios kilmės – jis kilęs iš kitur, o jo misija yra išgelbėti pasaulį. Jis buvo sukurtas tuo metu, kai visuomenei labai reikėjo tokio herojaus ir jo vertybių. Supermenas taip pat yra vienintelis herojus, kuris nesislepia po kauke. Jo kostiumas – tikroji jo tapatybė. Šiandien esame superherojų sugrįžimo laikotarpyje. Naujų jų versijų daugėja, jie reklamuojami visose srityse – nuo sporto iki roko muzikos. Reklamose vaizduojami futbolininkai, turintys antgamtinių galių, gebantys kamuolį spirti taip, jog jis apskrietų aplink Žemę. SPOT festivalyje šveicarų menininkai drauge su šio projekto kūrėjais kviečia vyresnius kaip 60 metų žmones registruotis į kūrybines dirbtuves ir tapti superherojais.
Tai „Menų spaustuvės“ informacija. O aš, Raimonda Sadauskienė, esu Medardo Čoboto TAU studentė, Užsienio kalbų fakulteto dėstytoja, patekau į festivalį visiškai atsitiktinai ir tuo didžiuojuosi. Toks vizualaus meno performansas ar instaliacija jau buvo rengti įvairiuose Europos miestuose. Lietuva buvo vienintelė šalis, kur žiūrovų minia sekė pasirodymus kartu ir audringai komentavo bei renginius palydėjo plojimais. Jaučiuosi reikalinga sau ir kitiems. Vaikai užauginti, draugai šalia, dar turiu noro ir jėgų būti naudinga bendruomenei ir tai mane skatina būti išskirtine, bene vienintele superheroje šiuo laikotarpiu. O kodėl gi ne? Kviečiu prie mano idėjos jungtis ir kitus senjorus. Mūsų amžius ne riba ir nereikia žiūrėti į pasą klausiant ar jis nemeluoja. Nesvarbu. Esmė mumyse. Nesenti siela ir gyventi, kol plaka širdis...
Raimonda Sadauskienė, Medardo Čoboto TAU Užsienio kalbų fakulteto dėstytoja