Kelionės padeda į viską pažiūrėti kitu kampu, suteikia džiaugsmo, sutramdo stresą – taip apie jų svarbą kalba gydytojai, psichologai, kelionių organizatoriai. Senojo Kėdainių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai tam pritaria ir patvirtina kasmetinėmis išvykomis.
Vyresniosios kartos atstovai stengiasi pažinti ne tik savo aplinką, gimtąjį kraštą, bet nori pažvelgti ir plačiau, tad leidomės į pažintinę kelionę už Lietuvos ribų. Buvo pasirinkta kaimyninė Latvija, išskirtinumu garsėjantis Vidžemės regionas. Kelionės programą sudarė ir dvi dienas lydėjo Vilniaus universiteto lektorė Dalia Vitkauskaitė.
Pirmąją dieną lankėme Gaujos nacionalinį parką, gidės teigimu, vieną didžiausių Baltijos šalyse. Gėrėjomės Gaujos upės slėnio ir parko kraštovaizdžiu, įspūdingomis atodangomis ir olomis. Savo dydžiu ir šimtmečius išlikusiais įrašais stebino Gutmanio ola. Viskas čia apipinta legendomis, mitologiniais pasakojimais. Prie viduramžių istorijos priartino lankymasis Turaidos muziejuje – rezervate. Tryliktame amžiuje pradėta statyti vyskupų pilis derėjo su šio šimtmečio parko skulptūromis, didžiule, beveik 50 hektarų, erdve, pritaikyta poilsiui. Sukurtas liaudies dainų parkas, naujos ekspozicijos rodo išskirtinį šių dienų dėmesį kultūrinei aplinkai.
Kitas pusdienis buvo skirtas Siguldos miestui. Jis vadinamas Latvijos Šveicarija. Čia aplankėme dvi pilis – Senąją ir Naująją. Jos buvo pastatytos tarpusavyje konfrontuojančių pusių – Livonijos ordino ir Rygos vyskupo Alberto. Senoji buvo pradėta statyti 1207 metais. Ji išskirtinė tuo, kad tai vienas seniausių mūro pastatų Latvijoje.
Antrą dieną pradėjome pažintimi su Lygatne, garsėjančia smiltainio uolienų atodangomis, daugiau nei 300 dirbtinių urvų, gyventojų pritaikytų maisto saugojimui. Tačiau labiausiai Lygatnė išgarsėjo savo popieriaus fabriku, veikusiu beveik 200 metų ir tik 2014 metais užsidariusiu. Žavėjomės anų laikų fabrikantų požiūriu į darbininkus. Jiems buvo pastatyti ilgi mediniai gyvenamieji namai, savotiški bendrabučiai, kuriuose darbuotojams butai buvo skiriami atsižvelgiant į pareigas ir šeimos dydį. Veikė mokykla, ligoninė, gimdymo, senelių namai, valgykla, sukurta visa būtiniausia infrastruktūra. Po pietų lankėme savo istorija tokį pat garsų Cėsį. Su gide, šviečiant žvakių šviesai, užlipome į senosios kalavijuočių pilies bokštą ir iš viršaus apžiūrėjome buvusią Livonijos ordino sostinę. Grožėjomės senamiesčiu, menančiu audringą krašto istoriją.
Džiaugiamės, kad galėjome pamatyti daugeliui dar nematytas vietas, pažinome svečios šalies istoriją, kultūrą, pasigrožėjome gamta. Nuovargio tarsi nebūta, kai susibūrė šauni kompanija, su kuria galima buvo dalintis įspūdžiais, planuoti ateities keliones. Dar kartą patyrėme, kad keliavimas yra geriausias atsipalaidavimo būdas.
Už puikiai praleistas dienas esame dėkingi mūsų rektorei Gražinai Jedemskienei, atlikusiai daugybę parengiamųjų darbų, sugebėjusiai įnešti daug pozityvumo kelionėje. Pasisekė mums ir su gide Dalia, nustebinusia, kiek dar daug dalykų mes nesame atradę. Puikios buvo ir latvių gidės. Tiek daug informacijos gauti pavyksta ne visose kelionėse.
Vanda Petrauskienė, senojo Kėdainių TAU klausytoja