Spalio 4-ąją dieną Šakių trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pradėjo devintuosius mokslo metus! Kiekviena pradžia, kur ji bebūtų, kažkiek baugi, kažko laukianti, kažką žadanti, kažkur vedanti, kažkuo intriguojanti...
O jeigu ta pradžia trečiojo amžiaus universitete? Kas, regis, gali įbauginti garbaus amžiaus žmogų? Ko jis turi laukti? Ką ir kas jam gali pažadėti? Kur jį ir kas gali nuvesti ir kokia gyvenimo intriga jį gali nustebinti??? Juk solidaus ir tuom garbingo amžiaus žmogus, ant savo pečių nešantis patirtį ir išmintį, gyvenime jau matęs ir balto, ir juodo!! Ragavęs ir saldaus, ir kartaus!! Klupęs ir kilęs!! Ir vis tiktai, eidamas į dar didesnę metų brandą, ne vienas užduoda klausimą sau – o kas toliau? Ką man daryt? Iš ko susideda mano gyvenimas? Kur prasmė? Kartais šiais klausimais pats save nustebina ar suneramina žmogus ir eina ieškoti atsakymų... gal į trečiojo amžiaus universitetą, gal į bendruomenę kokią, gal pas kaimynę, o gal liūdi vienas...
O atsakymas į šiuos klausimus toks paprastas ir toks girdėtas, kaip jaunystėje – PATS ESI SAVO GYVENIMO KALVIS. Ir vakar tiek daug buvo to „paprasto“ atsakymo į „sudėtingą“ klausimą nuostabios, charizmatiškos lektorės Lidijos Laurinčiukienės paskaitoje. Lektorė pas zanavykų senjorus atvyko ne viena – ji atvyko su Mike Pūkuotuku. Ačiū, miela Lidija, už tokią energingą, ekspresyvią, gyvą, judrią, išraiškingą ir talpią pamoką, vis „paramstomą“ senojo animacinio personažo Mikės Pūkuotuko išmintimi. Ačiū už tas po visą salę ir visas buvusias joje „dūšias“, išbarstytas Jūsų „razinkas“ – sveik, veik, eik, mylėk, dėkok, melskis, tikėk, judėk, gyvenk.
Ačiū Jums, mieli mūsų krašto senjorai ir šiek tiek didesnių ar mažesnių metų žmonės! Jūs esate ta geroji, gudrioji, išmintingoji viso krašto žmonių dalis, kuri prabyla tada, kai reikia patarimo, kai reikia pavyzdžio ar gyvenimo dėsnių suvokimo... Jūs esate ten, kur pristatoma knyga, kur širdimi dainuoja žmogus, kur įspūdžiais dalinasi kitas, kur skamba muzika, kur „dalyvauja“ vertybės.
Ačiū Šakių TAU rektorei Margaritai Liukaitienei, dekanėms Danutei Aniulienei, Gražinai Kazarian ir Birutei Šalkauskienei – Jūs esate vedlės, kurios veda ir leidžiasi būti vedamos! O tai ir branda, ir darna.
O ta paskutinė fotonuotrauka, kurioje šypsosi abi – Lidija ir Margarita – tegul būna vakarykščio susitikimo simboliu – virš jų galvų labai aiškiai matosi mokyklinis užrašas „Laimės žiburiai“. Vakar puikiai išmokom arba galėjom išmokti LAIMĖS ŽIBURIŲ receptą.
AČIŪ.
Rima Rauktienė, Šakių TAU Valdybos narė