Mes pavargę, nusivylę, kartais pikti ir nelaimingi, bet niekada nesustojam. Mes jau seni, pilvoti, pakumpę, bet dar turim sparnus. Prigulam popiečio, pailsim ir vėl pirmyn. Viskas aplinkui keičiasi, blanksta, ryškėja arba nyksta, tik siela nesensta. Ji gyvybinga, ne taip, kaip kūnas. Mes mintyse visuomet judesy ir veiksme...