2026 m. balandžio 13–17 dienomis penkios Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto (TAU) atstovės dalyvavo darbo stebėjimo veiklose Sicilijoje. Šis mobilumas tapo ne tik profesinio tobulėjimo galimybe, bet ir asmenine patirtimi, leidusia naujai pažvelgti į suaugusiųjų švietimą. Veiklos buvo orientuotos į meno pažinimą, saviraišką, inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą bei tarpkultūrinės kompetencijos stiprinimą.
Kartais mokymasis prasideda ne nuo knygos, o nuo kvapo. Nuo tylos. Nuo žvilgsnio į nepažįstamą kraštą, kuriame kiekvienas akmuo, kiekviena spalva ir kiekvienas žmogus tampa gyva pamoka. Būtent tokia patirtis atsivėrė Panevėžio TAU dalyviams Sicilijoje – ten, kur menas, kultūra ir kasdienybė susilieja į vieną nenutrūkstamą kūrybos procesą.
Ši kelionė tapo daugiau nei mobilumas – tai buvo savotiška ekspedicija į pasaulį ir save. Dalyviai atrado antropologinį požiūrį kaip naują mokymosi būdą: ne paviršutinišką faktų rinkimą, o gilią patirtį per kontekstą. Stebėti, klausti, užsirašyti, analizuoti – ir svarbiausia, atsisakyti išankstinių nuostatų. Tik tuomet atsiveria tikrasis pažinimas. Pažįstami dalykai staiga ima atrodyti nauji, o kasdienybėje gimsta kūrybiški sprendimai.
Sicilijoje mokymasis tapo jutiminiu išgyvenimu. Kvapai čia kalbėjo ne mažiau nei žodžiai. Kalnų oras, jūros druska, žemės aromatai ir net parfumerijos subtilybės atvėrė olfaktorinį pasaulį – tarsi nematomą meno formą. Kvapas čia tapo atmintimi, emocija, istorija. Tai buvo mokymasis, kuriame susiliejo gamta, kultūra ir menas – net ekologinis ūkis atsiskleidė kaip gyvas kūrybos kūrinys.
Laikas Sicilijoje prarado linijinę prasmę. Jis tapo sluoksniuotas. Baroko didybė, viduramžių asketika, antikos harmonija – viskas egzistavo vienu metu. Dalyviai jautėsi tarsi keliaujantys laiko mašina: girdėdami grigališkąjį choralą, liesdami istorinius kostiumus, žengdami viduramžių šokio žingsnius, jie tapo skirtingų epochų dalimi. Tai buvo ne tik pažinimas – tai buvo įsikūnijimas į istoriją.
Miestai – Katanija, Sirakūzai, Ortigija, Modica, Misina – atsivėrė kaip gyvos meno ir istorijos galerijos. Architektūra, aikštės, tradicijos ir net picų pado ruošimas, šokolado gamyba pasakojo istorijas, kurios gyvena iki šiol. Vietos bendruomenės, tokios kaip „Proloco“, parodė, kad kultūra nėra praeitis – ji yra sąmoningai saugoma dabartyje.
Tačiau svarbiausia šios kelionės tema buvo žmogus. Siciliečių kasdienybė – paprasta ir kartu gili – atskleidė tikrąją tradicijų vertę. Vynuogių augintojas, žuvies pardavėjas ar picų kepėjas – kiekvienas jų yra kultūros nešėjas. Jų nuoširdumas, gebėjimas išgirsti ir būti be išankstinio vertinimo tapo gyva pamoka apie bendrystę.
Ši patirtis sustiprino supratimą, kad mokymasis visą gyvenimą yra ne tik žinių kaupimas, bet ir nuolatinis santykio kūrimas – su pasauliu, su kitais ir su savimi. Tai bendrystės, komunikacijos ir atvirumo augimas. Tai drąsa nebijoti klysti, būti smalsiam ir iš naujo atrasti net tai, kas atrodo pažįstama.
Sicilija Panevėžio TAU Erasmus projekto dalyviams tapo ne tik geografine vieta. Ji tapo pojūčiu. Kūrybos erdve. Gyvu įrodymu, kad menas slypi ne tik galerijose, bet ir kvapuose, tyloje, žmonių akyse ir gebėjime matyti pasaulį be išankstinių ribų.
Tai bendrystės ir augimo, komunikacijos pamokos, naujas tarptautiško supratimo patyrimas, inovatyvūs mokymosi būdai – savotiškas „laiko mašinos fenomenas“, jungiantis individualią patirtį su kolektyvine atmintimi: nuo antikos ir viduramžių iki šiandienos gyvo sicilietiško pasaulio.
Šios patirties kūrybinė kulminacija tapo bendrai nutapytas paveikslas – tarsi vizualinė visų išgyvenimų sintezė. Jame sugulė simboliai: skaičius 11 kaip kelionės ir susitikimo ženklas, akis – kaip sąmoningo matymo ir pažinimo metafora, mandalos fragmentas – vidinės harmonijos ir cikliškumo atspindys, kvapų buteliukas – pojūčių atminties saugotojas, o sicilietiškoji trijų kojų medūza – judėjimo, tapatybės ir nenutrūkstamos kultūros tėkmės simbolis.
Šis paveikslas tapo ne tik meno kūriniu, bet ir gyvu liudijimu: kad mokymasis gali būti patiriamas, kad kūrybiškumas gimsta iš atvirumo, o skirtingos kultūros susijungia ne teorijoje, o bendrame išgyvenime. Tai – kelionė, kuri nesibaigia sugrįžus, nes ji tęsiasi kiekviename naujame žvilgsnyje į pasaulį.
Rima Šeibokienė, projekto koordinatorė
Projektą finansuoja Europos sąjunga.
Panevėžio TAU įgyvendina „Erasmus+“ programos projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-ADU-000312059.
Projekto dalyvių nuotraukos
