Reikia kurti savo tradicijas
Tradicijas suprantame kaip brangintinus, pasikartojančius ritualus ir papročius. Jos formuojasi kartojant ką nors svarbaus, malonaus, prasmingo. Šakių trečiojo amžiaus universitete (TAU)klostosi tradicija sutikti pavasarį Žibuoklių žydėjimo šventėje. Juk jeigu nepasigėrėsi dangaus mėlynumo žiedeliais, pavasaris gali ir neateiti.
Pirmąjį pavasarį po karantino žmonės buvo taip išsiilgę gamtos, kad patiems teko sukurti Žibuoklių žydėjimo šventę. Balandžio mėnesį nuvykę į Gelgaudiškio dvarą, TAU studentai su didžiausiu noru išėjo į pavasarėjantį mišką pasigėrėti pirmaisiais žiedais, apžiūrėti sprogstančių medžių, paskaityti eilėraščių ir padainuoti dainų apie žibuokles. Po to Gelgaudiškio dvare visi kūrė paveikslą, vaišinosi kava ir saldumynais. Spontaniškai suorganizuota išvyka visiems paliko neišdildomus įspūdžius.
Po metų netikėtai išgirdę, kad tolimame Renavo dvare vyks Žibuoklių žydėjimo šventė, Šakių TAU studentai išvyko į Žemaitiją. Nors kelionė truko ilgokai, nors oras nelepino šiluma, bet mėlynuojantis žibuoklėmis parkas, čiurlenantis Varduvos upelis, muzika, puikus dvaras dieną nušvietė šviesiausiomis spalvomis. Gėrėdamiesi pirmaisiais pavasario žiedais, skaitydami visos Lietuvos poetų eiles apie žibuokles, tame tarpe ir Šakių TAU studenčių O. Jasinskienės, D. Antanaitytės, savo kraštiečių Ritos Juškevičiūtės-Mockeliūnienės ir K. Dabrilaitės, klausydami gidės Nomedos įdomaus pasakojimo apie Renavo dvarą, jo istoriją bei asmenybes, Šakių TAU studentai kartu su rektore Margarita, dekanėmis Danute ir Gražina tiesiog jaunėjo akyse, džiaugėsi nuostabia diena ir ateinančiu pavasariu.
Kartu vykusios ukrainietės ir vienuolės iš Peru, besimokančios lietuvių kalbos universitete, įveikusios kalbos barjerą, mėgavosi kelione, bendravo, giliau pažino Lietuvą. Grįždami Šakių TAU studentai kūrė eilėraščius apie žibuokles-palazdžiukus, svajones ir meilę. Staigmena tapo lietuviškai sukurtas ir užrašytas sesers vienuolės Rubelindos Varelos eilėraštis apie pavasario gėles.
Dvejus metus iš eilės pavasaris ateina kartu su žibuoklių žydėjimu. Tai mieliausia ir tikriausia šventė, kuri leidžia pagarbinti atbundančią gamtą, pasidžiaugti vieni kitais, pasigrožėti žibuoklių žiedais. Tai besiklostanti tradicija ieškoti grožio ir prasmės gamtoje ir bendrystėje vienam su kitu.
Danutė Aniulienė, Šakių TAU Kalbų fakulteto dekanė
