Rožių žydėjimas Šakių TAU projekte „Aš parašysiu tau eiles ant rožės žiedlapių baltų...“
Šakių trečiojo amžiaus universitetas (TAU) įgyvendino projektą Aš parašysiu tau eiles ant rožės žiedlapių baltų... Visus mokslo metus 32 studentės domėjosi rožių aktualumu mene, heraldikoje, simboliuose, įvairiomis technologijomis kūrė paveikslus, atvirukus ir kitus kūrinius, kuriuose atsispindėjo rožių motyvas. Kodėl rožės? Rožės – prašmatnios gėlės, žydinčios iki pat šalnų.
Už medžių parke slapstėsi ruduo.
Bet rožė matė jį. Visa drebėjo.
Mums tik atrodė, kad ji bėgo –
Ji tyliai ėjo pasiduot.
Ir tik todėl ji dar žydėjo. /Just. Marcinkevičius/
Projekto vadovės – Kalbų fakulteto dekanė Danutė Aniulienė ir Gamtos fakulteto dekanė Birutė Šalkauskienė.
Pirmasis „Rožių“ susitikimas
Rožės po mūsų kraštus pasklido iš dvarų, todėl pirmajam užsiėmimui pasirinktas Gelgaudiškio dvaras. Baltojoje salėje projekto dalyvės susitiko su Gelgaudiškyje gyvenančiais Reda ir Arvydu Macijauskais, kurie žinomi kaip rožių augintojai ir selekcininkai, priklausantys pasaulinėms gėlininkų draugijoms. Atėję su vėlyvų, bet vis dar nepaprastai kvapnių rožių iš savo sodo puokšte, jie papasakojo apie senąsias rožes, apie jų dauginimą ir naujų veislių išvedimą, apie rožių ieškojimą po senas sodybas, apie draugystę su garsiausiais selekcininkais. Rodydama skaidres, R. Macijauskienė su didele meile ir išmanymu pasakojo apie geriausias veisles, apie pačių auginamus sodinukus tarsi savo vaikus. Pasirodo, kai kurios rožės po lietaus gali kvepėti obuoliais.
Susitikimo metu garavo karšta kinrožių arbata, paragauti kvietė cukruoti kinrožių žiedai ir raudoni obuoliai.
Rožės motyvų paieška bažnytiniame mene
Per antrąjį Rožių susitikimą projekto dalyvės rinkosi prie Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Visos moterys buvo pasipuošusios skarelėmis su rožėmis. Kaip vėliau prisipažino, daugelis prisiminė turinčios savo mamų ir močiučių skareles, kuriomis šios apsigaubdavo, eidamos į bažnyčią.
Šakių parapijos referentė Jolita Prasauskaitė, gerai išmanydama Šakių istoriją, susiejo ją su bažnyčios istorija, atkreipė dėmesį į nepaprastas Šv. Marijos skulptūras, papuoštas rožėmis. Paslaptingoje bažnyčios erdvėje TAU studentės ieškojo rožių motyvų, atkreipė dėmesį į lubas, priekinės sienos rozetę, išsiaiškino, kad rožės – labai prašmatnios gėlės, nuo seno tapusios Šv. Marijos gėlėmis. Rožė – rožančius – rozetė.
Apžiūrėjus bažnyčią, gretimame pastate įkurtame religiniame muziejuje didelį įspūdį paliko platus stalas, tarsi kviečiantis prisėsti ir nurimti. Parapijiečių padovanoti rožančiai, knygos, nuotraukos, paveikslai ir kiti eksponatai tyliai kalbėjo apie ryžtingą lietuvių nuostatą ginti savo tikėjimą, kalbą ir papročius. Visų akis patraukė turtinga bažnytinių rūbų kolekcija – dažnai liturginiai rūbai buvo siuvinėjami rožėmis – karališkomis gėlėmis.
Išėjusios iš muziejaus, moterys nusigobė savo skaras ir prie bažnyčios jas ištiesė, kad suplazdėtų vėjyje Dievo garbei – mūsų močiučių ir mamų skaros su rožėmis...
Pražydo popierinės rožės
Trečiame projekto Aš parašysiu tau eiles ant rožės žiedlapių baltų... užsiėmime dalyvės su savimi pasiėmė puodelį su rožėmis. Vienoms tai vestuvinė dovana, susijusi su brangiausiomis akimirkomis, kitoms – jubiliejinis suvenyras, išlaikytas daugybę metų, ar specialiai nusipirktas puodelių rinkinys, kad galėtų su dukra gerti kavą iš vienodų indų. Visi puodeliai turėjo savo istorijas, net ir tie, kurie buvo specialiai nusipirkti šia proga arba rožėmis apkaišyti. Projekto dalyvės su džiaugsmu pasakojo istorijas, o virptelėjęs balsas išduodavo širdies kertelėje glūdinčius brangius prisiminimus.
Romutės Dėdynienės vedamos edukacijos Popierinės rožės metu moterys susipažino su atvirukų gamybos galimybėmis, pačios karpė, lankstė, klijavo ir kai kurios tyliai prisipažino, kad su rankdarbiais gyvenime niekada nedraugavo.
Popierinės rožės pražydo raudonai, baltai, mėlynai ažūruose, pakraštėliuose, juostelėse.
Žieminės rožės pražydo spalvomis
Šaltą sausį, pasigrožėjusios viena kitos atvirukais su rožėmis, projekto dalyvės prisiminė, kad juos svarbių gyvenimo įvykių proga dovanojo ne tik artimiausi žmonės, bet ir draugės, bendradarbės. Užduotis paskatino atverti slaptus stalčius, spintų duris ar skrynių dangčius, dar kartą apmąstyti brangias gyvenimo akimirkas.
Žieminių rožių kūrybai vadovavo Šakių TAU Gamtos fakulteto dekanė B. Šalkauskienė, patirties įgijusi Estijoje. Ji supažindino su spalvų reikšmėmis, paaiškino darbo techniką ir padrąsino imtis darbo. Išsirinkusios po nuotrauką ir akrilo spalvas, studentės, įveikusios savo baimes, leido širdžiai ir rankoms vedžioti teptuku. Žiemiška pavakarė tapo šilta, maloni.
Žieminės rožės sužydo visomis spalvomis – paveikslai pavyko kaip tikroms dailininkėms.
Ant šilko pražydo rožės
Vasario mėnesį po vadovės Audronės Vorevičienės paskaitos apie šilką, projekto dalyvės ant apvalaus rėmelio, aptraukto šilku, piešė rožės žiedą. Vienos moterys jau buvo tapiusios ant šilko, kitoms tai buvo pirmoji edukacija. Vadovė A. Vorevičienė, tikra tapymo ant šilko profesionalė, surengusi ne vieną parodą, negailėjo patarimų, parodė savo tapytus šalikėlius, ant šilko tapytus paveikslus.
Pasinėrus į šilko ir rožių magiją, pražydo įvairiaspalviai žiedai ant šilko ovalų – rožės žydėjo lyg eilėraščiuose, kuriuos studentės surado ir atsinešė paskaityti, aptarti.
Rožės papuošė skrybėlaites
Laukiant pavasario, projekto dalyvės susirinko į susitikimą su griškabūdiete dailininke Rasa Uzialiene. Ant stalo sumirgėjo įvairiaspalvė organza (kapronas), sučežėjo žirklės. Iškirpus žiedlapius, sužibėjo žvakių liepsnelės, nes reikėjo apdeginti kraštelius. Adata į rankas – ir žiedai sužydėjo.
Pranašaujančias vasarą skrybėlaites papuošė nuostabiausių spalvų rožės. Įsigyti skrybėlaitę – namų darbas, užduotas prieš mėnesį. Vienos ieškojo spintose, kitos palėpėse, dar kitos aplėkė Šakių parduotuves.
Edukatorė Rasa pripažino, kad tokių šaunių mokinių dar neturėjo.
Rožės simbolika literatūroje
Balandžio mėn. Rožių projekto dalyvės domėjosi rožių simbolika pasaulio kultūroje ir lietuvių literatūroje. Nuo Jericho miesto iki dabartinės poezijos, nuo Turkijos iki Lietuvos, nuo erškėtrožės iki prašmatnios pilnavidurės rožės, nuo heraldikos iki pasakos Rožės pražydėjimas.
Kalbų fakulteto dekanės D. Aniulienės paskaitoje išsiaiškintas vardynas, susijęs su rože, ieškota patarlių ir mįslių. Deja, rožės vardas tautosakoje labai retas, galbūt todėl, kad rožė buvo susijusi su dvarų kultūra, galbūt todėl, kad buvo prašmatnus, lepus, aikštingas augalas. Išklausiusios per YOTUBE aktoriaus Algirdo Dainavičiaus skaitomą ištrauką iš S.de Sent Egziuperi Mažasis princas, visos Rožės susimąstė apie vienintelę rožę, kurią prisijaukiname visam gyvenimui.
O kur dar lietuvių literatūros rožės? Kaip graudžiai Antanas Vienažindis dainavo apie Rožę Stauskaitę, po 1863 metų sukilimo ištremtą į Samaros guberniją. Kaip švelniai kvepėjo rožės Šatrijos Raganai, grimztančiai į prisiminimus apie savo mamą. Kaip aistringai S.Nėris dainavo apie raudoną rožę...
Užsiėmimo pabaigoje projekto dalyvės klausėsi populiarių dainų apie rožes ir kūrė haiku.
Rožės išsiskleidė Zanavykų muziejuje
Padedant Zanavykų muziejaus etnografei Renatai Kutkienei ir visam kolektyvui, projekto metu Rožių sukurti darbeliai – atvirukai, paveikslai, piešiniai ant šilko, iš organzos padarytomis rožėmis papuoštos skrybėlaitės, močiučių skryniose surastos skaros, prisiminimus sukeliantys rožėti puodeliai, atvirukai, eilėraščiai apie rožes – gegužės mėnesį eksponuoti parodoje Zanavykų muziejuje:
Renginys prasidėjo paskaita apie Lietuvos skausmo rožes – Moterys partizanės: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities atvejis, kurią skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrėjai.
Parodoje Šakių TAU studentus su dainomis pasitiko muziejaus kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė, posmus deklamavo Šakių Žiburio gimnazijos gimnazistės. Projekto dalyves pasveikino Šakių TAU rektorė Margarita Liukaitienė ir vienas iš Šakių TAU steigėjų Edgaras Pilypaitis. Jie pasidžiaugė sumaniais ir kūrybingais TAU studentais, naujomis veiklos formomis. Visus nudžiugino ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos suaugusiųjų mokymosi ekspertės Vilijos Lukošiūnienės atsiųsti nuoširdūs žodžiai: „Mielos Šakių Rožių Rožės! Trūksta žodžių išreikšti emocijas ir jausmus, perskaičius straipsnelį apie Rožių projektą! Žaviuosi ir dėkoju. Nuostabu, nuostabu, nuostabu! Taip norėtųsi būti tokio projekto dalimi... Linkiu ir kitų tokių pačių įkvepiančių idėjų.“
Prie arbatos iš rožių žiedlapių puodelio visi dalyviai dar kartą peržiūrėjo gražiausias nuotraukas, dalijosi smagiausiomis akimirkomis.
Rožių projekto dalyvėms diplomai įteikti Kauno VDU botanikos sode
Birželio mėnesį projekto Aš parašysiu Tau eiles ant rožių žiedlapių baltų... dalyvės susiruošė į paskutinį užsiėmimą – išvyką į Kauno VDU botanikos sodą apžiūrėti gausiausios visoje Lietuvoje žydinčių rožių kolekcijos. Gidei supažindinus su Aukštosios Fredos dvaro istorija, parodžius išskirtinius augalus (tulpmedį, maumedį, plataną), aplankius oranžeriją, TAU studentės susirinko į rožyną, kuris stebino rožių gausa ir grožiu, užliejo svaiginančiais kvapais.
Šakių TAU rektorė M. Liukaitienė ir projekto vadovės visoms Rožių dalyvėms įteikė diplomus. Regimantai Bartkuvienei vedžiojant akordeono melodijas, buvo atliktas ir paskutinis namų darbas – bendra daina apie rožes.
Dėkojame visoms Rožėms už prasmingą draugystę, už meilę rožėms, už Jūsų gyvenimo prisiminimus, už rožių arbatą ir skrybėlaites, už parodą Zanavykų muziejuje, už atidumą ir entuziazmą, už norą puoštis, už rožėmis žydinčias skaras, už rožių žydėjimą Jūsų širdyse.
Danutė Aniulienė, Šakių TAU Kalbų fakulteto dekanė, Birutė Šalkauskienė, Gamtos fakulteto dekanė
Šakių TAU nuotraukos
