Savanorystė – tai ne tik proga padėti kitiems, bet ir puiki galimybė išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą bei socialinį ryšį, jaustis reikalingu. Apie savanorystę vyresniame amžiuje, apie tos veiklos prasmę ir naudą bendruomenei bei pačiam savanoriui, apie galimybes padėti kitam ir konkrečias patirtis antradienio popietę buvo kalbama Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (TAU) savanorių susitikime.
Šis susitikimas – vienas iš Nacionalinės TAU asociacijos įgyvendinamo projekto „Trečiojo amžiaus universitetas – aktyvaus senėjimo akademija“, finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, renginių.
Projekto savanoriai.
Projekto vadovė Laima Tuleikienė, pradėdama popietę, papasakojo apie projekto „Trečiojo amžiaus universitetas – aktyvaus senėjimo akademija“, antrųjų metų veiklas, pasidalino parengtais lankstinukais apie vyresniems žmonėms aktualius klausimus: kur kreiptis, kai reikia teisininko pagalbos ar patarimo, taip pat, kaip atpažinti smurtą, suprasti jo formas ir kur ieškoti pagalbos.
Lankstinukas smurto klausimais.
Lankstinukas teisiniais klausimais.
Medardo Čoboto rektorė dr. Zita Žebrauskienė, sveikindama susirinkusius, dėkojo savanoriams už jų neatlyginamą veiklą, paskirtą laiką ir širdies gerumą. Kalbėjo, kodėl vyresni žmonės savanoriauja: savanorystė užtikrina, kad ir toliau gali jaustis aktyvus ir įsitraukęs, dalyvaujantis ir gali prisidėti prie kitų gyvenimo. Prisiminė ir savo šeimos patirtis, kurios išmokė rūpintis kitais žmonėmis. Minėjo veiklas, kuriose savanoriauja universiteto klausytojai. Neįgalių žmonių globa, rūpinimasis tais klausytojais, kurie šiuo metu negali lankyti užsiėmimų, kapinių priežiūra, talkos parkuose ir Botanikos sode, pagalba Carito, Maisto banko ar kitose organizacijose. Tai tik dalis veiklų, kur sutiksi Medardo Čoboto TAU klausytojų savanorių. Paminėjo ir savanorystę universiteto veiklose, pasidalino mintimis ir apie tai, kaip nepavargti, kaip gauti teigiamų emocijų iš neretai sunkaus darbo.
Jautria savo patirties istorija pasidalino savanorės Irmina Kalimbet, Nijolė Bielinienė, Valerija Narušaitienė, Vilūnė Ragaišienė, Nijolė Survilienė ir kitos. Padėdami kitiems, mes ne tik prisidedame prie visuomenės gerovės, bet ir stipriname savo savivertę bei pasitikėjimą savimi – ne kartą skambėjo tokia mintis savanorių pasisakymuose.
Savanoriškos pagalbos koordinatorė Monika Jakimavičienė paminėjo ir kitus savanorius, kurie negalėjo dalyvauti šioje popietėje, o popietės organizatoriai ne kartą sakė ačiū šios nuostabios bendruomenės nariams.
Monika Jakimavičienė (kairėje) ir Laima Tuleikienė.
Savanorių patirtys svarbios, kad galėtume kartu augti ir išmokti vieni iš kitų.
Medardo Čoboto TAU informacija
Lilijos Smalakienės nuotraukos
