Vasariška liūtimi prapliupęs penktadienis nesutrukdė respublikos trečiojo amžiaus universitetų (TAU) klausytojams rinktis Kėdainiuose. Čia vyko LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo Nacionalinės TAU asociacijos projekto „Trečiojo amžius universitetas – aktyvaus senėjimo akademija“ kūrybinė stovykla „Senjorų spiečius – 2025“. Šventės devizas – „Susitikime Kėdainiuose – Lietuvos vidury, širdžių artumui ir šiltam buvimui kartu“.
Į renginį atvyko 350 senjorų iš 26 TAU, atstovavusių visiems regionams. Gausiausiai dalyvavo žemaičiai. Iš šio krašto atvyko net 9 delegacijos: Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Rietavas, Tauragė, Šiaulių miestas ir rajonas, Raseiniai, Naujoji Akmenė. Iš šiaurės Lietuvos – Joniškio, Biržų, Pakruojo ir Pasvalio senjorai. Sulaukėme svečių iš rytų Lietuvos – sutikome Utenos, Rokiškio, Anykščių, Vievio, Elektrėnų ir Vilniaus delegatus. Su mumis buvo ir artimiausi kaimynai iš Jonavos, Ukmergės, Kauno, Radviliškio, Kaišiadorių. Na, o kaip be Mažosios Lietuvos ir Šilutės senjorų. Visi dalyviai rinkosi Didžiosios Rinkos aikštėje, kur Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos patalpose vyko registracija. Šventės organizatoriams, likus porai dienų iki renginio, teko kardinaliai keisti scenarijų, nes šį kartą sinoptikai neapsiriko ir prognozavo gausų lietų.
Užsiregistravusiųjų laukė Senojo Kėdainių TAU klausytojos su nuorodomis, kur turi rinktis edukacijų dalyviai, ir lydėjo juos į renginių vietas. Gausus būrys atvykusiųjų, net aštuonios grupės, norėjo susipažinti su Kėdainių senamiesčiu. Tuo stebėtis netenka, nes Kėdainiai – vienas seniausių miestų, kurio senamiestis paskelbtas urbanistikos ir archeologijos paminklu. Puikūs gidai, pažįstantys ir mylintys savo miestą, atskleidė klausytojams daug įdomių istorinių faktų, supažindino su iki šių dienų žavesio nepraradusiais statiniais, bylojančiais apie senojo daugiataučio miesto išskirtinumą.
Kadangi Kėdainiai buvo draugiški visų tautybių miestelėnams, tai didelę nišą miesto gyvenime užėmė žydų bendruomenė. Apie jų kūrimąsi Radvilų mieste jau užsimenama XVI amžiuje. Kėdainiai tapo ne tik jų verslo, amatų įsikūrimo vieta, bet ir judaizmo studijų centru. Net ir garsusis Vilniaus Gaonas studijavo Kėdainiuose. Daugiakultūrės praeities liudininkas yra sinagogų kompleksas. Viename iš šių pastatų vyko edukacija „Šabas ir tradicijos“. Daugiakultūrio centro direktorė Audronė Pečiulytė pasakojo, kas yra „šabas“ ir su juo susijusios tradicijos. Klausytojai buvo nustebinti, jog šabo dieną buvo draudžiami visi darbai, įskaitant prekybą, verslą, nepageidautinas ir politikavimas. Už tai ši diena skiriama bendravimui su artimaisiais, bendrai vakarienei, pasikviečiant svečius ir patiekiant geriausius valgius, naudojant gražiausius įrankius bei indus.
Partneriai, organizuojant edukacijas, buvo ir Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, parengusi dvi pažintines edukacijas, susijusias su garsiais mūsų krašto žmonėmis: kalbininku Kaziu Ulvydu ir Mikalojumi Daukša, kunigu, vienu lietuvių raštijos kūrėju, 1595 metais lietuvių kalba išleidusiu „Katekizmą“, o 1599 metais išvertusiu „Postilę“. Visiems žinoma ar bent jau girdėta jo garsioji prakalba į skaitytoją apie gimtosios kalbos prigimtinę vertę.
Daug gražių atsiliepimų išgirdome iš apsilankiusių Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Jo įkūrėja, išeivijos menininkė iš Kėdainių, atidarė galeriją 2001 metais, čia demonstravo savo grafikos, tekstilės darbus, gobelenus, rengė parodas ir susitikimus su garsiausiais pasaulio menininkais. 2007 metais už ypatingą indėlį į Kėdainių krašto ir visos Lietuvos kultūrinį gyvenimą J. Monkutei-Marks buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės pilietės vardas. Dabar čia – krašto muziejaus padalinys, vykdantis labai įdomią ir daugiaplanę veiklą. Galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė turėjo daug ką papasakoti ir parodyti savo svečiams.
Informatyvi ekskursija buvo Kėdainių krašto muziejuje bei Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje, kurios istorija prasidėjo 1625 metais. Gimnazijos statusą ji įgijo Kristupo Radvilos iniciatyva. Mėgstantys ne tik grožėtis kitų sukurtais darbais, bet ir pabandyti pasidaryti patys, tam turėjo daug galimybių. Senojo Kėdainių TAU Rankdarbių studiją lankančios Laima Jasionienė ir Vida Klimanskienė demonstravo, kaip galima papuošti maišelius dekupažo technika. Studijos vadovė organizavo edukaciją „Talpų iš stiklo, plastiko, metalo dekoravimas marmuravimo technika“. Arnetų name moterys pynė juosteles-apyrankes, vėlė papuošalus, gamino suvenyrus iš vytelių, vyrai drožė šaukštus. Visuomenės sveikatos biuras organizavo kognityvių įgūdžių stiprinimo salelę.
Antroji „Senjorų spiečiaus“ dalis persikėlė į Kėdainių sporto areną. Čia renginio dalyviai pasistiprino, turėjo šiek tiek laiko pabendrauti neformalioje aplinkoje, dalijosi patirtais įspūdžiais, kurių nesugadino net lietus. Oficialią dalį pradėjo Reginos Lukminienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Jorija“ daina „Kur eičiau eičiau, kur būčiau būčiau, vis Lietuvos neužmirščiau“. Įžanginį žodį tarė šventės organizatorė, Senojo Kėdainių TAU rektorė Gražina Jedemskienė. Ji pasidžiaugė gražiu būriu bendraminčių, kuriems reikia veiklos, naujų įspūdžių, bendravimo. Rektorė dėkojo rėmėjams, edukacijų organizatoriams, visiems, prisidėjusiems prie renginio sėkmės. Jai antrino Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė, Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė tvirtindama, jog tobulėjimas, atradimų ir bendrystės, savanorystės ir saviraiškos kelias – tai, ko reikia šios dienos senjorui. Daug gražių žodžių senjorų organizacijoms išsakė rajono meras Valentinas Tamulis, negalėdamas atsistebėti pagyvenusių žmonių kūrybingumu, žingeidumu, gebėjimu į gyvenimą žiūrėti pozityviai. Jis įteikė Padėkos raštus Medardo Čoboto ir Senojo Kėdainių TAU rektorėms. Sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Jurgita Sejonienė, Seimo nario Viktoro Fiodorovo sveikinimus perdavė Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyriaus vadovė Alma Jociuvienė pasidžiaugė bendravimu su Senuoju Kėdainių TAU.
Kad senjorai moka ne tik dirbti, bet ir kūrybingai ilsėtis, įrodė graži bei įvairi universitetų meninė programa. Žiūrovus linksmino Kėdainių Senojo TAU vokalinis ansamblis „Šerkšnė“, linijinių šokių grupė „Smilga“. Iš Biržų atvyko saviraiškos fakulteto studentės, susibūrusios į vokalinį ansamblį „Vakaro sapnai“. Antrą dešimtmetį dainuojantis folklorinis ansamblis „Seklytėla“ – iš Utenos. Garsiais plojimais buvo sutiktas Mažeikių šokių kolektyvas „Serbentėlė“ – daugkartinis šokių festivalių Grandprix laimėtojas. Plungę atstovavo 11 metų gyvuojantis vokalinis ansamblis „Širdies melodija“. Elektrėnus – vokalinis ansamblis „Sidabrinė gija“. Gausus būrys dainininkių ir šokėjų atvyko iš Medardo Čoboto TAU: respublikinių konkursų laureatai romantinio muzikavimo ansamblis „Romantikai“ bei net dvi Šokių studijos grupės „Nonna Dance“ ir „Emocija“. Vakarą baigė mažeikiškių kapela „Akordas“, bendram šokiui sukvietusi ir šventės dalyvius, ir svečius.
Padėkos kolektyvų vadovams, dovanos dalyviams, pažadai tęsti pradėtas veiklas – tokiu akordu baigėsi šventė. Visiems buvo akivaizdu, jog esme laike, kai sukaupta patirtis, išmintis ir laisvas laikas gali atsiverti naujomis spalvomis.
Vanda Petrauskienė, Senojo Kėdainių TAU klausytoja
Laimos Jasionienės, Arvydo Kantauto, Vaclavo Svidinsko, Astos Šeliakienės, Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro nuotraukos
