Viešoji įstaiga „Europos namai“ gruodžio 5-6 d. Vilniuje, Technariume bei Miesto laboratorijoje surengė konferenciją, skirtą suaugusiųjų švietimo sistemos koordinavimui ir finansavimui Lietuvoje, kurioje kaip Nacionalinio švietimo NVO tinklo partneris dalyvavo ir Nacionalinė TAU asociacija. Į konferenciją atvyko 18-ka Trečiojo amžiaus universitetų vadovų ir atstovų, norinčių susipažinti su inovatyviais mokymosi visą gyvenimą bendruomenėse pavyzdžiais, padiskutuoti su politikais ir specialistais, priimančiais sprendimus neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje ir kartu ieškoti sprendimų suaugusiųjų mokymui tobulinti.
Inovatyvūs mokymosi metodai
Pirmąją konferencijos dieną bendruomenės centre Technariumas vykusiame užsiėmime buvo susipažinta su inovatyviais mokymosi visą gyvenimą metodais. Technariumas – tai savarankiško mokymosi vieta, kur bendraminčių rate galima užsiimti įvairia laisvalaikio veikla, savo kūrybos ir komerciniais projektais, įgyvendinti švietimo ir mokslo iniciatyvas. Susipažinti su naujausiomis technologijomis ir galimybėmis pritaikyti jas mokymosi visą gyvenimą procese padėjo centro bendraįkūrėja Simona Bekeraitė bei pranešėjos Monika Simaškaitė (Code Academy) ir Dovilė Dilienė (Bit & Byte). Kaip veikia technologijų naujovės, geriausia pamatyti savo akimis – Technariumas suteikė tokią galimybę.
Kas turėtų rūpintis suaugusiųjų neformaliuoju švietimu
2018 m. pasirodęs naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo projektas ir diskusijos, pastaruoju metu kylančios rengiant naujas Nacionalinės pažangos bei Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas, skatina kelti klausimą – kieno rūpestis Lietuvoje yra suaugusiųjų mokymasis ir kas turėtų prisiimti institucinę lyderystę šioje srityje? Ieškant atsakymo į šį klausimą, į konferenciją buvo pakviesti politikai ir vykdomosios valdžios atstovai, priimantys ar galintys priimti sprendimus suaugusiųjų neformaliojo švietimo klausimais, kurie ypač aktualūs ir konferencijoje dalyvavusiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriams, ir Trečiojo amžiaus universitetų atstovams.
Konferencijoje dalyvavavo LR Seimo narys Tomas Tomilinas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Finansų ministerijos Investicijų į ekonomikos augimą skyriaus vedėja Irma Patapienė. Jau ne vienerius metus diskutuojama, kuri ministerija – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ar Ekonomikos ir inovacijų turėtų nešti suaugusiųjų mokymosi vėliavą, bet susikalbėjimo vis trūko. Todėl visus suinteresuotus dalyvius ypač nudžiugino viceministro A. Plikšnio oficialus pažadas, kad jo atstovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prisiims atsakomybę už suaugusiųjų švietimą Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiaudama ir siekdama sinergijos tarp skirtingų ministerijų veiksmų. A. Plikšnys informavo, kad prieš porą mėnesių suaugusiųjų mokymu suinteresuotos ministerijos buvo susitikusios Vyriausybėje ir sutarė, jog Nacionalinės pažangos programoje bus parengtas mokymosi visą gyvenimą modelis, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skirs daugiau lėšų suaugusiųjų neformaliam švietimui. Visas naujas suaugusiųjų mokymosi idėjas, anot viceministro, ketinama sudėti į ruošiamą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą. Ministerija taip pat siūlo Asmeninę mokymosi paskyrą, kur kiekvienas galėtų rasti savo galimybę mokytis.
Diskusijose aptartos ir kitos aktualios suaugusiųjų mokymosi problemos: tai būtinybė atgaivinti ir įgalinti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybą, siekti didesnio suaugusiųjų neformalaus švietimo masiškumo, finansavimo srityje atskirti kvalifikacijos kėlimo ir bendrų įgūdžių formavimo programas, plėtoti mentorystės programas ir kt. Kaip parodė ši diskusija – svarbu kalbėtis ir susikalbėti bei rasti bendrus sprendimus. Belieka laukti konkrečių veiksmų ir pokyčių suaugusiųjų neformaliojo švietimo veikloje.
Diskusijose gimsta tiesa
Trečiojo amžiaus universitetų vadovai ir atstovai dalyvavo popietinėje diskusijoje, kurioje, moderuojant TAU asociacijos vicepirmininkei Reginai Dovidavičiūtei, aptarė kokybės užtikrinimo TAU veikloje klausimus. Susiskirstę į keturias grupeles, TAU atstovai mokėsi atlikti vidinį savo organizacijos įsivertinimą, siekiant nustatyti organizacijos stipriąsias ir tobulintinas sritis bei kryptingiau, racionaliau organizuoti savo veiklą, geriau panaudoti organizacijoje savanoriaujančių žmonių gebėjimus bei žinias, formuoti palankų TAU įvaizdį ir kt. Diskusijos dalyviai aptarė rekomenduojamas įsivertinimo sritis: TAU misiją, strategiją ir valdymą, veiklos dokumentus ir planus, finansavimo šaltinius, klausytojų sudėtį, paskaitų lankomumą, mokymo programas ir planus, lektorių kontingentą, TAU veiklos viešinimą ir daugybę kitų galimų įsivertinimo sričių. Diskutuota apie įsivertinimo organizavimą ir vykdymą, įsivertinimo išvadas ir ataskaitą, pritarta įsivertinimo veiklos metodikos parengimui.
Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) neformaliojo vyresniųjų švietimo kokybės užtikrinimo ir įsivertinimo rekomendacijos.
Kita konferencijos dalyvių grupė – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir LSŠA koordinatoriai kartu su prof. dr. Alina Petrauskiene ir NVO tinklo atstovais ieškojo būdų didinti neformaliojo mokymosi pasiūlą šalies miestuose ir kaimiškose vietovėse, aptarė mokymosi proceso ir mokymo organizavimo kokybės klausimus.
Apibendrindamas konferenciją, švietimo NVO tinklo analitikas Žilvinas Švedkauskas kalbėjo: „Prieš metus jau buvome susirinkę aptarti vyresniųjų suaugusiųjų neformalaus švietimo klausimų, bet tuomet niekas neprisiėmė institucinės lyderystės šioje srityje. Šiandien džiaugiamės, kad lyderio vaidmens imasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Partnerystės būtina siekti, vieni mes tų problemų neišspręsime“.
Vidos Rogalskienės nuotraukos
