Vasario 24-ąją sukanka dveji metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą
Pabėgėliai iš Ukrainos Akmenės krašte rado ne tik ramybę ir ramią padangę. Jie sutiko daugybę širdies šiluma besidalinančių žmonių.
Pedagoginio darbo veteranė, Savivaldybės socialinės paramos skyriaus specialistė Nijolė Liaudanskienė parašė projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ ir pasiūlė Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universitetui (TAU) būti partneriais.
Baigiamajame projekto renginyje „Tieskime draugystės tiltus“ TAU prorektorė Genovaitė Sakavičienė, vadovavusi projektui, vaizdo kadrais priminė svarbiausius renginius: ukrainiečiams aprodytos svarbiausios ir įdomiausios Akmenės krašto vietos, surengtos edukacinės valandos apie duonos ir lino kelią Urvikiuose, Telšiuose, aplankytas Mūšos tyrelio telmologinio draustinio pažintinis takas. Edukaciniuose užsiėmimuose mokytasi kurti atvirutes klilingo technika, adventinius vainikus. Fizinį aktyvumą pagyvino „Senjorkiemyje“ organizuota sveikatinimo diena. Jautriai ir nuotaikingai skambėjo ukrainiečių ir lietuvių kalba posmai poezijos valandėlėje.
Akmenės rajono projektams pabėgėlių iš Ukrainos integracijai vadovavusi N. Liaudanskienė, pasidžiaugė, kad Naujosios Akmenės TAU yra tvirtas ukrainiečių integracijos partneris ir tai įrodė įgyvendinant numatytas pažintines bei edukacines priemones.
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas priminė, kad vasario 24-ąją sukanka dveji metai, kai Rusija tarsi plėšrus maitvanagis užpuolė Ukrainą, karas iš gimtųjų namų po Europą išblaškė milijonus ukrainiečių. Kadaise Naująją Akmenę ir Ukrainą suartino kalnakasybos pramonė – į cemento gamyklą atvyko dirbti daug inžinierių ir liko čia gyventi, užaugo jų vaikai. Šiandien Akmenės kraštas glaudžia karo atblokštus pabėgėlius iš Ukrainos. Naujosios Akmenės TAU įgyvendintas projektas yra gražus pavyzdys jaunimui, kaip galima dvasingai savanoriauti, atjausti, padėti į bėdą patekusiems ukrainiečiams.
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro, kurio patalpose veiklą plėtoja TAU, direktorė Ramutė Bužinskienė aktyviausiai projekte dirbusius asmenis pavadino tvirtais vėliavnešiais, padėkojo už neatlygintiną darbą ir įteikė padėkos raštus projekto vadovei prorektorei G. Sakavičienei, fakultetų dekanėms L. Liulienei, V. Kateivienei, S. Rupeikienei, S. Vaikasienei ir N. Galicinai. Jaudindamosi ukrainietės dėkojo universiteto rektoratui ir fakultetų aktyvistams už jautrumą, už nuoširdžią globą, joms noriai vertėjavo L. Liulienė. Kaip projekto renginiuose ir sumanymuose, taip ir baigiamojoje dalyje spinduliavo nuoširdumo dvasia. Visoms projekte dalyvavusioms ukrainietėms prisiminimui įteikti meniškai padaryti TAU klausytojos D. Stankevičienės suvenyrai.
Dvasios šiluma ir artuma apgaubė renginio dalyvius nuvilnijusi meninė programa. Ukrainiečių kalba poezijos posmus skaitė TAU klausytoja D. Levencova. Ukrainietė N. Lomakina jautria šokio kalba papasakojo moters, į karą išlydėjusios vyrą ir jo netekusios, skausmą: šokio siautulyje plazdanti Ukrainos vėliava bylojo apie tikėjimą pergale, o rankose Ukrainos ir Lietuvos vėliavėlės – apie draugystę amžiams. Malonu buvo klausytis TAU vokalinio ansamblio „Žalmena“, vadovaujamo N. Delnickienės, dainų. Nuotaikingą programą parodė O. Moderienės vadovaujamas šokių kolektyvas „Sidabrinė gija“, N. Kliučinskienės vadovaujama šokio teatro studija „Retro“. Ašarą spaudė N. Kliučinskienės ir N. Lomakinos atliktas solinis šokis „Gervelė“. Šokio pabaigoje ukrainietė L. Lomakina ir lietuvė N. Kliučinskienė pasikeitė tautiniais simboliais: ukrainietiška tautine karūna ir lietuviško gintaro vėriniu...
Programą papildė Naujosios Akmenės kultūros centro „Bočių“ choras atlikęs kūrinius ukrainiečių ir lietuvių kalbomis. Kaip gražu, kad jam vadovauja pabėgėlė iš Ukrainos I. Popudrenko.
Kaip visada, TAU rektorė Rimana Vapsvienė ir prorektorė G. Sakavičienė visus renginio dalyvius pamalonino dėmesingumu, neliko nepastebėtas nė vienas aktyviai projekte dalyvavęs savanoris arba talkininkas, kiekvienam rasta po suvenyrą, po gerą žodį. Toks atidumas motyvuoja klausytojus darniai veiklai ir naujoms idėjoms.
Renginį vedė daug metų S. Niūniavaitės teatre vaidmenis kūrusi spalvingos meninės prigimties kultūrinio ir pedagoginio darbo veteranė TAU savanorė dėstytoja Zita Liaukšienė.
Kai nutilo muzika, daina, šokio ritmai, poezijos skambesys, projekto dalyviai dar pabendravo prie kavos ir arbatos puodelio. Buities – kultūros fakulteto savanorės kūrybiškai padirbėjo, kad kuklių vaišių stalas būtų puošnus ir trauktų akį.
Projektas užverstas jautriu baigiamuoju renginiu. O dviejų tautų nuoširdumą liudija ir liudys draugystės tiltai – mes su Ukraina iki pergalės!
Julija Sejavičienė, Akmenės rajono Garbės pilietė, Naujosios Akmenės TAU garbės narė
Jono Vapsvos nuotraukos