Penktadienio popietę į smuikininko Gedimino Dalinkevičiaus ir pianisto Povilo Jaramino pažadėtą ypatingą pažintį su vienu garsiausių italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi kūrinių „Metų laikus“ susirinko ne tik Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Psichologijos fakulteto klausytojai. Nusivylusių nebuvo: atlikėjams komplimentų negailėta ir dėkota ne tik už muziką, bet ir už žinias. Tai buvo ne tik muzikinis, bet ir edukacinis renginys, sujungęs muziką, istoriją ir pasakojimą į vieną visumą, suteikdamas klausytojams ne tik estetinį malonumą, bet ir naujų žinių apie baroko muziką bei jos kontekstą.

Mintimis apie muzikos galią renginio pradžioje pasidalino maestro Gediminas Dalinkevičius, o žodžiai itališkai, leido suprasti, kad kalba suksis apie Italiją. „Metų laikai“ – tai keturių koncertų ciklas, sukurtas italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi apie 1720 m. Kiekvienas koncertas vaizduoja skirtingą metų laiką: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Kūrinys buvo sukurtas baroko epochoje ir iki šiol yra labai populiarus visame pasaulyje. Tai vienas pirmųjų ryškių muzikos pavyzdžių, kur muzika kaip spektaklis, kur muzika pasakoja istoriją, kur muzika leidžia „išgirsti“ gamtą, „pajusti“ žmogaus išgyvenimus. Klausantis galima įsivaizduoti lietų, vėją ar paukščius, galima girdėti ir paukščių čiulbėjimą pavasarį, audrą – vasarą, rudenį pabūti derliaus šventėje, pajusti žiemos šaltį. Prie kiekvieno koncerto Vivaldi buvo parašęs sonetus, kurie paaiškina, ką muzika vaizduoja. Apie tai tarp koncerto dalių papasakojo G. Dalinkevičius. Klausytojai sužinojo ir įdomių kompozitoriaus biografijos faktų, kalbėta apie to meto Italijos istoriją, Venecijos, kaip kultūros ir prekybos centro, svarbą bei baroko epochos ypatumus, net apie ypatingus Italijos meistrų pagamintus smuikus.
Tačiau svarbiausias buvo susitikimas su muzika, kuri leido pajusti gamtos ir nuotaikų kaitą, kuri yra ne garsų rinkinys, bet istorija be žodžių. Ir, žinoma, ypatinga buvo girdėti profesionalų smuikininko G. Dalinkevičiaus ir pianisto Povilo Jaramino muzikavimą, perteikusį subtiliausias kūrinio nuotaikas, parodžiusį Vivaldi muzikos gilumą. Jų muzikinis dialogas buvo įtaigus.
Pasitvirtino G. Dalinkevičiaus išsakytos mintys, kad muzika gali padėti susidoroti su nerimu, liūdesiu ar įtampa; gali tapti būdu pabėgti nuo kasdienių rūpesčių arba, priešingai, padėti susikaupti ir geriau suprasti save. Be to, muzika prisideda prie žmogaus tobulėjimo. Ji lavina kūrybiškumą, vaizduotę, padeda geriau save suprasti bei augti kaip asmenybei. O ir žinoti šiek tiek apie klausomos muzikos kontekstą visad pravartu. Apie tai kalbėjo po renginio klausytojai.
Šis muzikinis susitikimas buvo gal prieš metus Psichologijos fakultete pažadėtos pažinties su Vivaldi „Metų laikais“. Įspūdingas susitikimas, nepamirštami įspūdžiai.
Lilija Smalakienė, Medardo Čoboto TAU
Sigitos Eimutienės nuotraukos

