Žiema, žiema, marš iš kiemo! Užgavėnių šventė Naujosios Akmenės TAU
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant greičiau prisišaukti pavasarį. 20 a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų buvo beveik pamirštos, tačiau šios smagios liaudiškos šventės tradicijos buvo išsaugotos Žemaitijoje, o vėliau jas vėl perėmė ir kiti regionai.
Per Užgavėnes buvo dirbami tik lengvi darbai ir daug kartų sočiai valgoma. Buvo tikima, kad, jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Daug buvo ruošiama mėsos patiekalų ir visi jie turėjo būti suvalgyti, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.
Pirmoje mūsų amžiaus pusėje svarbiausias Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys. Taip pat kaip ir dabar, ir seniau buvo kepami įvairūs blynai. Žemaitijoje buvo populiarūs rūgštūs blynai iš mielinės tešlos. Žmonės manė, kad gausiai apkrautas stalas yra kitų metų derlingumo ir vaisingumo pagrindas.
Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė Užgavėnes šventė Senjorkiemyje, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro kiemelyje. Šventėje dalyvavo ne tik TAU klausytojai, bet ir Suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro mokiniai ir mokytojai, administracija, Dienos centro dalyviai, miesto gyventojai.
TAU klausytojai stengėsi paruošti gausų Užgavėnių stalą, ant kurio netrūko įvairiausių blynų ir visus viliojo vietoje verdamo šiupinio kvapai. Skambėjo dainos, auksu, sidabru ir brangenybėmis pasipuošusios sukosi šokėjos, kviesdamos visus į šokio sūkurį. Išdidžiai vaikštinėjo jaunųjų porelė, o kumpanosė ragana, atjojusi ant šluotos, vis taikėsi sniegą nuo batų šventės dalyviams nuvalyti, primindama, kad laikas žiemą varyti iš kiemo. Meilioji seselė visus gydė, kad balsai skambėtų ir kojos šokant nepavargtų. Ir tik vargšas Kanapinis susigūžęs vis pakraštėliais slampinėjo, laukdamas dvikovos su Lašininiu.
Ilgai netilo muzika, triukšmas ir klegesys. Ir tik išvarius žiemą, šauniosios virėjos pakvietė visus pasivaišinti gardžiai kvepiančia šiupinine ir blynais. O tų blynų gausybė: ir čirvinių, ir mielinių, ir paprastų – labai, labai gardžių.
Šventė – lyg mažas stebuklas, praskaidrinantis mūsų kasdienybę. O skanus maistas suteikia daug gerų emocijų, net sakoma, kad sotus žmogus – linksmas žmogus. Už įdėtą triūsą, ruošiant šventinius valgius, dėkojame Buities kultūros fakulteto prodekanei Zitai Ivanauskienei, klausytojoms Eufemijai Uščinienei, Onai Meižienei, Daliai Knataitienei.
Šventės pabaigoje TAU rektorė Rimana Vapsvienė padėkojo fakultetų dekanams, padėjusiems surengti Užgavėnių šventę. Dėkojame TAU rektorei ir prorektorei Genovaitei Sakavičienei už gerą mūsų darbo įvertinimą ir dovanėles.
Liudmila Liulienė, Naujosios Akmenės TAU Buities kultūros fakulteto dekanė
Danutė Lužienė, TAU klausytoja
Jono Vapsvos nuotr.
