Birželio 18 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos namuose įvyko Nacionalinės TAU asociacijos visuotinis susirinkimas, kuriame įvairiais aspektais buvo išanalizuota ir įvertinta TAU veikla, aptarta TAU veiksmų strategija bei pasiųsta žinia šalies valdžios institucijoms dėl galimo aktyvesnio senjorų įsitraukimo į šalies politinį ir visuomeninį gyvenimą.
TAU vadovų susitikimas Kaune – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Trečiojo amžiaus universitetai – aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“ renginys, padedantis stiprinti Nacionalinės TAU asociacijos narių partnerystę ir bendradarbiavimą, plėtoti TAU vadovų vadybinius gebėjimus ir kompetencijas, keistis gerosios praktikos patirtimi.
Muzikiniai, dvasiniai ir profesiniai linkėjimai TAU bendruomenei
Susirinkimo dalyvius pasveikino prof. Antanas Kiveris ir prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (MČTAU vokalinis ansamblis „Ave Musica“), padovanodami du puikius kūrinius – A. Raudonikio dainą (žodž. J. Strielkūno) „Kur balti keliai“ ir Jaunojo bajoro dainą iš J. Karnavičiaus operos „Gražina“.
TAU vadovus taip pat pasveikino prelatas, prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, ilgametis VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas ir dėstytojas, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius, Kauno TAU Teologijos fakulteto dekanas, šį pavasarį atšventęs 50 metų kunigystės kelio jubiliejų, neseniai išleidęs jau 11-tą poezijos knygą „Dvasinė ramybė“. Prelatas kreipėsi į Trečiojo amžiaus universitetų bendruomenę kaip į Lietuvos inteligentijos dalį, aukštos dvasinės kultūros žmones: „Jūs esat įkvėpti palaikyti tautos savimonę, jūs pašventėte savo gyvenimą kitiems žmonėms, padedate jiems surasti gyvenimo prasmę, tuo pačiu ir patys praturtėdami. Tai, ką jūs darote, yra neįkainojama vertybė“. Prelatas perskaitė savo kūrybos eilėraštį „Lietuva mano“, palinkėjo visiems sveikatos ir Dievo palaimos bei pakvietė klausytis Popiežiaus raginimo pasitikėti mokslo pasiekimais ir skiepytis.
Susirinkimo dalyvius pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, išreikšdamas viltį dėl tolesnio bendradarbiavimo su Trečiojo amžiaus universitetais.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius atsiuntė sveikinimą (ČIA), kuriame rašoma: „Jūsų veikla prisideda ir prie kūrimo stipresnės visuomenės, kurios nariai iššūkius priima kaip galimybę augti. Šalies savivaldybės, skirdamos žmogiškuosius išteklius, patalpas bei kitokią pagalbą, palaiko TAU idėją kaip reikalingą ir svarbią jų bendruomenės nariams“.
Kokie valstybės politikos prioritetai?
LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasveikino susirinkimo dalyvius ir atkreipė dėmesį į Europos Komisijos strateginės veiklos kryptis bei problemas, kurios aktualios senėjančioje visuomenėje: tai sveikas senėjimas, aktyvus gyvenimo būdas, kartų bendravimas, pagyvenusių žmonių ekonomika, moderni, išmani sveikatos apsauga, globa, slauga. „Jūs esate šviesuolių publika, nuostabus jūsų gebėjimas mokytis naujų dalykų, bendrauti. Jūs turite teisę reikalauti iš Seimo, iš Vyriausybės atitinkamo dėmesio. Būtina harmonizuoti Trečiojo amžiaus universitetų teisinį pamatą, suteikti svaresnį statusą, siekiant, kad kuo daugiau žmonių įsijungtų į šių universitetų veiklą. Pats gyvenimas, Europos Sąjungos strategija kviečia vyresniuosius tapti matoma visuomenės dalimi, tapti avangardu. Ir reikalaukite to iš valdžios institucijų!“, – kalbėjo V. Abramikienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė perskaitė pranešimą „Mokymasis visą gyvenimą: nūdiena ir iššūkiai ateičiai“. Pasak viceministrės, ministerija sieks, kad Mokymosi visą gyvenimą modelyje būtų atliepti senjorų mokymosi ir veiklos poreikiai; būtų sudarytos palankesnės sąlygos TAU pasinaudoti projektinio ir ESF finansavimo galimybėmis; būtų stiprinamas finansavimas per savivaldybes, tikslingai identifikuojant prioritetines grupes ir joms nukreipiant lėšas.
Viceministrė informavo, kad planuojama atnaujinti darbo grupės, skirtos TAU finansavimo modelio parengimui, veiklą. „Numatoma, jog finansavimo modelis galėtų būti grįstas Kultūros paso sistemos principais – kiekvienam asmeniui/institucijai skiriama tam tikra suma, užtikrinanti galimybes dalyvauti veiklose, taip pat numatoma, jog finansavimas TAU veikloms, pagal sukurtą finansavimo modelį, bus skiriamas įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus projektus“, – kalbėjo A. Kudarauskienė. Mokymosi visą gyvenimą modelį turi parengti darbo grupė, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų, siekiant, kad investicijos į mokymąsi būtų tikslinės ir finansavimas būtų tvarus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas vyresnio amžiaus asmenų politikos klausimais Steponas Kulbauskas atkreipė dėmesį į senėjančios visuomenės problemas ir į tarptautinį bei europinį senėjimo proceso kontekstą. Dar 2002 m. priimtas Jungtinių Tautų Madrido veiksmų planas dėl senėjimo, 2017 m. – Lisabonos ministrų deklaracija „Tvari visų amžiaus grupių visuomenė“, 2020 m. PSO visuotinė ataskaita dėl eidžizmo, 2021 m. ES Tarybos išvados „Dėl senėjimo aspektų integravimo į viešąją politiką“, EK Žalioji knyga dėl senėjimo ir kiti dokumentai. Lietuvoje taip pat numatyta nemažai priemonių pagal Žaliosios knygos nuostatas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra numačiusi kai kurias priemones: tai socialinio recepto projektas, EK techninės paramos projektas, priemonės vyresnio amžiaus žmonių integracijai. Pasak pranešėjo, bus skiriamas didesnis dėmesys vyresnio amžiaus žmonių įtraukimui į viešųjų sprendimų priėmimo procesą, informacijos vyresnio amžiaus žmonėms rengimą. „Sprendžiant senjorų švietimo klausimus, reikalingas ministerijų bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su NVO, būtinas finansavimo fondas, o ne atskiri konkursiniai projektai“, – kalbėjo S. Kulbauskas.
TAU veiklos analizė: Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės (SSGG)
Nacionalinės TAU asociacijos tarybos narė, Kauno TAU rektorė prof. dr. Nijolė Petronėlė Večkienė perskaitė pranešimą „Lietuvos TAU veiklos analizė SSGG modelio (Stiprybių, Silpnybių, Galimybių, Grėsmių) požiūriu“. Pranešėja aptarė mokymosi aplinkos kūrimą TAU bendruomenėje, mokymosi, naujojo raštingumo reikšmę kaitos kontekste. „Nereikalingumo jausmas yra vienas iš didžiausių barjerų, trukdančių dalyvauti kultūrinėje, politinėje, socialinėje bendruomenės veikloje. Palaikymas, socialinių ryšių išsaugojimas, grupės (šeimos, draugų) narių bendravimas gali padėti įveikti kliūtis, trukdančias dalyvauti, tačiau gali tuos trukdžius ir sustiprinti“, – kalbėjo N. Večkienė.
Pranešime aptarta bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo reikšmė, tarpdisciplininis bendradarbiavimas, komandinis darbas ir kiti aktualūs TAU veiklos aspektai.
Pranešėja atkreipė dėmesį į senėjančio žmogus problemą senėjančioje visuomenėje. „Radikalūs pokyčiai ypač komplikuoja senų žmonių prisitaikymą naujojoje socialinėje erdvėje. Jie sunkiai randa savo vietą naujoje socialinėje struktūroje, naujoje socialinėje pozicijoje, į kurią patenka prarasdami pagrindinius gyvenime turėtus vaidmenis“, – kalbėjo profesorė.
Baigdama pranešimą, N. Večkienė, remdamasi SSGG modeliu, apibendrino TAU vadovų nuomonės tyrimą apie universitetų veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. (žr. N. Večkienės pranešimo skaidres).
TAU vadovai vardijo tokias stiprybes: aktyvi klausytojų savivaldos taryba; draugiški santykiai, bendradarbiavimas, partnerystė, kartų bendravimas mokymo procese; dalyvavimas konkursuose projektų finansavimui gauti; tarptautinė patirtis per projektinę veiklą; ilgamečių dekanų kompetencija.
Prie silpnybių priskiriama: nepakankamai efektyvūs skaitmeninio raštingumo, užsienio kalbų ir finansinio raštingumo mokymai; patalpų užsiėmimams, susibūrimams erdvės stoka; nėra fondo, galinčio paremti veiklas, administravimą; lektorių stoka; nepakankamas veiklos viešinimas; per didelis administracinis krūvis TAU vadovams, dekanams ir kt.
TAU veiklos galimybės: nacionalinė ir tarptautinė projektinė veikla; bendradarbiavimas rajone su kitais NSŠ paslaugų teikėjais; pozityvus savivaldybės vadovų požiūris ir parama; universiteto veiklos sklaida per rajono žiniasklaidą, NTAUA svetainę ir kt.
TAU vadovai įžvelgė ir tam tikras grėsmes: per didelis krūvis, tenkantis vis tiems patiems žmonėms; gali būti sunku rasti kitą vadovą, dirbantį savanoriškumo pagrindais; vis sunkiau rasti lektorius ir apmokėti už paskaitas; tęsiantis karantinui, gali sumažėti klausytojų skaičius; per mažas dėmesys iš savivaldos irk t.
TAU vadovų įžvalgos ir dalijimasis patirtimi
TAU vadovai išsakė nemažai kritikos ir pageidavimų renginyje dalyvavusiems institucijų vadovams: būtina užtikrinti, kad TAU veiklos finansavimas būtų tvarus, o nesibaigtų pasibaigus ES fondų lėšoms; TAU klausytojai siekia mokytis, todėl būtinas senjoro krepšelis; per sudėtingas ESF administravimas; TAU bendruomenės gauna pinigų iš kitų ministerijų projektų ir programų, bet nieko negauna iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos; atkreipti dėmesį į mažų TAU finansavimą; reikia lektorių, kurie mokytų to, kas aktualu senjorams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ne kartą žadėjo parengti tokių lektorių sąrašą (katalogą). A. Kudarauskienė pasiūlė skatinti savanorystę. Bet juk TAU tik ir gyvuoja savanorių dėka!
MČTAU projektų vadovė Laima Tuleikienė pakvietė TAU vadovus, gerai išanalizavus savo veiklą, „silpnybę paversti stiprybe, pasinaudojant galimybe“, išsiaiškinti, ko trūksta ir tuomet ieškoti naujų finansavimo ir bendravimo galimybių.
Visagino TAU vadovė, Nacionalinės TAU asociacijos tarybos narė Asta Sieliūnienė atkreipė dėmesį į nevienodą TAU statusą ir skirtingas startines veiklos galimybes, į nepakankamą institucinį TAU palaikymą, nesutvarkytą teisinį TAU veiklos reguliavimą, būtinybę stiprinti TAU vadovų vadybos, viešosios komunikacijos įgūdžius.
A. Sieliūnienė pasidalijo Visagino TAU patirtimi vykdant projektus. Ji pristatė Aktyvių piliečių fondo programos finansuojamą projektą „Visaginas – draugiškas senjorams miestas“ bei pažadėjo teikti kolegoms konsultacijas.
Savo įžvalgomis apie geresnį galimybių panaudojimą TAU veikloje pasidalijo Senojo Kėdainių TAU rektorė Gražina Jedemskienė. Ji papasakojo apie tarptautinį projektą „Amžius – ne riba II“, kuris vykdomas kartu su Trakų TAU, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“.
Visų dalyvių mintis apibendrino Asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė: „Popierius iškenčia viską! Kiek jau prirašyta deklaracijų – nuo 2002 m. priimto Madrido veiksmų plano dėl senėjimo iki EK Žaliosios knygos dėl senėjimo. Tačiau realių veiksmų TAU senjorai vis dar nesulaukia. Todėl reikalaujame imtis konkrečių priemonių. Mes norime mokytis, mes nesame ta amžiaus grupė, kuri linkusi mažiau mokytis, kaip rašoma ministerijos planuose. Mūsų noras, kad būtume ne našta visuomenei, o kad būtume reikalingi ir naudingi“.
Trečiojo amžiaus universitetų žinia šalies valdžiai
Nacionalinės TAU asociacijos visuotinis susirinkimas priėmė Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, LR Seimą, LR Vyriausybę, Lietuvos savivaldybių asociaciją „Dėl šalies Trečiojo amžiaus universitetų indėlio kuriant aktyvią pilietinę visuomenę, gerovę ir darną valstybėje“ (ČIA), kuriame atkreiptas valdžios institucijų dėmesys dėl geresnio senjorų žinių, patirties ir gebėjimų panaudojimo, kuriant gerovę valstybėje ir sprendžiant jos politinės, socialinės, kultūrinės raidos uždavinius.
„Dauguma senjorų šiandien yra pakankamai veiklūs ir nori prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Bet kurios visuomenės darnai yra nepaprastai svarbi skirtingų kartų pagarba ir supratimas, todėl Senjorų tarybų steigimas prie visų Lietuvos savivaldybių galėtų būti geras pagyvenusių žmonių demokratinio dalyvavimo sprendimų priėmime pavyzdys“, – rašoma TAU bendruomenės kreipimesi.
Nacionalinės TAU asociacijos vykdantysis direktorius Gediminas Dalinkevičius, apibendrindamas TAU vadovų susitikimą, akcentavo, kad Trečiojo amžiaus universitetai neturi būti malonių iš valstybės institucijų prašytojai, o turi reikalauti kitokio požiūrio į TAU, kaip į neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjus, reikalauti atskiro įstatymo, reglamentuojančio TAU veiklą, ir tvaraus finansavimo kiekvienam TAU klausytojui, nepriklausomai nuo TAU juridinio statuso.
Asociacijos narių visuotinis susirinkimas patvirtino Asociacijos nariais Joniškio ir Klaipėdos rajono Trečiojo amžiaus universitetus, taigi dabar Asociacija jungia 47 TAU. Savo ketinimą įstoti į Asociaciją yra pareiškę ir Varėnos, Jonavos, Jurbarko Trečiojo amžiaus universitetai.
Nacionalinės TAU asociacijos informacija
Laimutės Bratikienės, Kauno TAU atstovės ryšiams su visuomene, nuotr.
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.