Perkopę ne vieną jubiliejinį kalnelį vis labiau suvokiame, kokia brangi yra kiekviena mums likusio laiko minutė, ieškome prasmingos veiklos, galinčios suteikti pilnatvės jausmą, ir stiprybės semiamės iš draugų, gebančių įprasminti savo gyvenimą.
Tokios mintys kilo, kai penktadienio vidurdienį su grupe lankėmės mūsų kūrybingosios tautodailininkės Lukrecijos Kalnienės tapybos parodos atidaryme, kuris vyko Antakalnio seniūnijoje, nes ten yra prisiglaudusi ir Vilniaus dizaino mokymo centro dailės studija. Studijos vadovas Arvydas Bagočiūnas Lukreciją pristatė kaip nepaprastai darbščią, nuoširdžią ir talentingą kūrėją, profesionali dailininkė Liuda Stankevičienė, dailės mokytoja, akcentavo savitą stilių, gebėjimą likti ištikimai pasirinktai temai.
Lukrecija, širdingai padėkojusi mokytojai, tikrai sielos draugei, ir studijos vadovui, puikiam visų renginių organizatoriui, savo mintis apie kūrybos prasmę išsakė eilėmis, kurias ir cituoju:
Taip kartais norisi kažko,
Tokio nepaprasto ir lengvo,
Be etiketo, be taisyklių,
Tiesiog nesugadinto laiko sau.
Taip reikia kartais negatyvą
Nuplėšt lyg seną paltą nuo savęs,
Nutrenkt į kampą ir pabėgti...
Nuogom mintim leist pakeliaut.
Taip kartais reikia visiškos tylos,
Kur žodžiai sunkūs neateina,
Ir tyliai pasidžiaugt laiku,
Kuris ramybę randa ir paleidžia.
Taip kartais norisi kažko,
Tokio dar niekieno neliesto,
Nesugadintą laiką skiriam sau,
Taisyklių čia nepaiso niekas.
Žiūrėdami į taip subtiliai Lukrecijos nutapytas rausvažiedes aguonas, saulėlydžio nušviestas lelijas, pievoje pamestą dubens akmenį, vasarą slepiančias paslaptingas duris ar paparčių apsuptą laumių stalą, grožėjomės puikiai perteikta kūrinių nuotaika, kupina meilės mus supančio pasaulio grožiui. Parodos pradžioje pakabinusi triptiką ,,Kavos pertraukėlė“ Lukrecija tarsi kviečia visus atsipalaiduoti, užmiršti rūpesčius, niūrias mintis ,,nuplėšt lyg seną paltą nuo savęs“ ir pasidžiaugti gražiomis gyvenimo spalvomis, todėl ir parodą pavadino ,,Spalvos“.
Paklausta, kodėl kelių gėlių poliptiką nupiešė juodame fone, Lukrecija juokaudama atsakė: todėl, kad tos gėlės juodai gražios. Su humoru ji aiškino ir natiurmortą, kuriame greta žydro gaublio nutapytas dramblys – gaublys simbolizuoja drambliškai dideles svajones kuo daugiau keliauti. Apdovanota spalvingų gėlių puokštėmis, šmaikščioji kūrėja padėkojo, nes turėsianti ką piešti, mat labai dažnai jai dovanoti daiktai virsta tapymo objektais. Tuo įsitikino ir jos draugė Pranutė, pamačiusi paveiksle nutapytą pernai Verkių rūmuose dailininkei dovanotą frezijų puokštę.
Puikią šventę surengė Lukrecija ne tik savo draugams, bet ir atsitiktinai užsukusiems lankytojams (jos eilių atidžiai klausėsi ir rašytojas Kazys Saja), jos ,,nesugadintas laikas sau“ virto didžiule dovana visiems. Ačiū Lukrecijai už spalvingą gyvenimo džiaugsmą.
Gražina Mališauskienė, Medardo Čoboto TAU Kultūros fakulteto klausytoja
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.