Šis „Erasmus+“ projektas prasidėjo nuo labai kasdienių klausimų. Kaip padėti vyresnio amžiaus žmogui drąsiau naudotis skaitmeniniais įrankiais? Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienos? Kaip saugiau elgtis internete? Ir kaip mokymąsi paversti ne prievole, o įdomia patirtimi, kurioje atsirastų vietos judėjimui, kūrybai ir bendravimui?
Atsakymų buvo ieškoma Bulgarijoje, Turkijoje ir Vokietijoje. Vis dėlto projektas nebuvo tik trijų išvykų seka. Kiekvienas mobilumas turėjo savo temą, o parsivežtos žinios grįžo į Tauragę – į informacinių technologijų, anglų kalbos, fizinio aktyvumo, šokių ir kitus trečiojo amžiaus universiteto (TAU) užsiėmimus.
Bulgarija: technologijos neturi gąsdinti
Pirmoji projekto kryptis nuvedė TAU dėstytojas į Sofiją, kur „Loesje Bulgaria“ organizuotuose mokymuose jos gilinosi į skaitmeninių priemonių naudojimą suaugusiųjų švietime.
Buvo išbandyti „Canva“, „Mentimeter“, „Padlet“, „Gamma“, „ChatGPT“, „Perplexity“ ir kiti įrankiai. Tačiau svarbiausia mokymų dalis buvo ne atskirų programų funkcijos. Daug daugiau dėmesio skirta tam, kaip technologijas paaiškinti žmogui, kuris nėra užtikrintas savo skaitmeniniais gebėjimais, bijo suklysti ar netyčia paspausti ne tą mygtuką.
Dėstytojos mokėsi tą pačią užduotį pateikti skirtingo sudėtingumo lygiais, informaciją suskaidyti į nedidelius žingsnius, naudoti daugiau vaizdinių pavyzdžių ir leisti kiekvienam mokytis savo tempu. Ši patirtis priminė paprastą, bet svarbią taisyklę: technologijos tampa naudingos tik tada, kai žmogus nebijo jų išbandyti.
Grįžusios į Tauragę dėstytojos naujus metodus perkėlė į informacinių technologijų ir anglų kalbos užsiėmimus. Buvo rengiamos aiškios atmintinės, interaktyvios užduotys, kalbama apie melagingą informaciją, dirbtinio intelekto galimybes ir saugesnį elgesį internete. Praktiniuose užsiėmimuose pasitelkta ir kampanijos žinutė „Nesakysiu. Nespausiu. Nepervesiu“, padedanti lengvai įsiminti pagrindinius veiksmus, susidūrus su sukčių bandymais.
Turkija: mokymasis, kuriam nereikia sėdėti suole
Stambule projekto dalyvių laukė visiškai kitokia mokymosi patirtis. İstanbul Gençlik ve Spor İl Müdürlüğü parengtoje programoje aktyvus senėjimas buvo pristatytas ne kaip teorija, o kaip gyvas, įtraukiantis ir bendruomeniškas procesas.
TAU studentai ir dėstytojai išbandė Zumbą, veido jogą, plaukimą, stalo tenisą, šaudymą iš lanko, bočią, boulingą, orientacines bei komandines veiklas. Vieniems netikėčiausia patirtimi tapo skaitmeninis sportas HADO, kitiems – ant vandens kuriamas ebru menas. Mokymasis vyko judant, kuriant, bendraujant ir kartais tiesiog kartu juokiantis iš pirmųjų ne visada sėkmingų bandymų.
Apsilankymas aktyvaus senėjimo centre leido pamatyti, kaip fizinis aktyvumas gali būti derinamas su bendravimu, emocine gerove ir socialinės atskirties mažinimu. Susitikę su vietos senjorais tauragiškiai ne tik stebėjo jų veiklas, bet ir patys tapo mokytojais – pristatė TAU, mokė lietuviško šokio ir dalijosi lietuviškomis vaišėmis.
Dalyvių atsiliepimuose po kelionės dažnai kartojosi mintys apie naujus pratimus, didesnį norą judėti ir suvokimą, kad aktyvumas gali turėti labai įvairių formų. Svarbu buvo ir tai, kad naujos patirtys neliko Stambule. Grįžus jos pristatytos futbolo vaikščiojant, šokių, sveikatingumo grupėms, o dalis išbandytų metodų pradėti taikyti įprastose TAU veiklose.
Vokietija: daugiau saugumo, bet ne daugiau baimės
Baigiamasis mobilumas Dortmunde sujungė dvi projekto temas – skaitmeninį raštingumą ir socialinę įtrauktį. TAU komanda susipažino su VMDO e. V. ir iniciatyvos „Café Via – Café Vielfalt im Alter“ veikla. Čia dirbama su vyresnio amžiaus žmonėmis, tarp jų ir migracijos patirties turinčiais asmenimis, padedant jiems išlikti aktyviems, savarankiškiems ir įsitraukusiems į bendruomenės gyvenimą.
Susitikimuose ir praktinėse veiklose daug kalbėta apie dirbtinį intelektą, asmens duomenų apsaugą, melagingą informaciją bei internetinius sukčius. Dalyviai analizavo realias situacijas, mokėsi pastebėti įtartinus pranešimus, tikrinti informacijos šaltinius ir geriau suprasti, kaip kuriamas bei platinamas klaidinantis turinys.
Vis dėlto ši kelionė buvo ne tik apie interneto pavojus. Dalyviams ji tapo galimybe patiems įveikti dalį savo abejonių – kalbėti užsienio kalba, užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi, pristatyti savo organizaciją ir mokytis tarptautinėje aplinkoje. Viena dalyvė išvyką pavadino „stipriu motyvaciniu postūmiu“. Kiti atsiliepimuose minėjo didesnį pasitikėjimą savimi, įveiktą kalbos barjerą, naujas pažintis ir norą ateityje dar aktyviau dalyvauti panašiose veiklose.
Kai grįžta ne tik dalyviai, bet ir jų patirtis
Tikrasis projekto poveikis išryškėjo ne oro uostuose ir ne dalyvių pažymėjimuose. Jis pasimatė tada, kai mobilumuose dalyvavę žmonės grįžo į įprastus TAU užsiėmimus ir pradėjo dalytis tuo, ką patyrė.
Dėstytojai parsivežė naujų skaitmeninių ir neformaliojo mokymosi metodų, daugiau pasitikėjimo naudoti technologijas bei aiškesnį supratimą, kaip veiklas pritaikyti skirtingų gebėjimų žmonėms. Studentai drąsiau išbandė naujus įrankius, daugiau sužinojo apie interneto saugumą ir melagingos informacijos atpažinimą. Fizinio aktyvumo veiklose atsirado naujų pratimų ir idėjų, o tarptautinė patirtis paskatino bendruomenės narius dažniau siūlyti savo iniciatyvas ir aktyviau įsitraukti į TAU gyvenimą.
Dalyvių refleksijose kartojosi ne tik naujų žinių tema. Jie kalbėjo apie šiltą priėmimą, galimybę pažinti kitų šalių žmones, drąsą išbandyti tai, ko anksčiau nebūtų pasirinkę, ir jausmą, kad jų amžius nėra kliūtis mokytis. Kai kuriems didžiausiu pasiekimu tapo naujas skaitmeninis įgūdis, kitiems – pirmas pokalbis anglų kalba, dar kitiems – suvokimas, kad judėti ir mokytis galima su malonumu.
Projektas sustiprino ir pačią organizaciją. Pirmoji tokio masto tarptautinė patirtis suteikė daugiau pasitikėjimo planuojant mobilumus, bendradarbiaujant su užsienio partneriais, rengiant dalyvius ir pritaikant rezultatus vietos bendruomenei. Užmegzti ryšiai Bulgarijoje, Turkijoje ir Vokietijoje taip pat atvėrė duris naujoms bendroms idėjoms.
„Skaitmeninis Kompasas“ neparodė vieno teisingo kelio. Jis parodė, kad mokytis galima prie kompiuterio ir sporto salėje, kalbantis apie interneto saugumą ir kuriant ebru paveikslą, stebint užsienio kolegų darbą ir pačiam mokant kitus lietuviško šokio.
Svarbiausia, kad po šios kelionės TAU bendruomenėje liko daugiau smalsumo, pasitikėjimo ir drąsos bandyti. O tai, ko gero, ir yra tiksliausia kryptis, kurią galėjo parodyti „Skaitmeninis Kompasas“.
Projektas „Skaitmeninis Kompasas“ finansuotas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšomis.
Zita Mejerienė, Tauragės Senjorų TAU
Tauragės Senjorų TAU nuotraukos
