Rudenėjant Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) duris praveria nauji klausytojai – veržlūs, ištroškę žinių, bendrystės, naujų potyrių. Bet yra ir tokių, kurie, nepaisant garbingo amžiaus, universitetų duris varsto jau daug metų: vieni kopia aštuntojo, kiti – devintojo, o gal ir dešimtojo dešimtmečio link. Vadovauja universitetams, fakultetams, šoka, dainuoja, rašo knygas. Prie arbatos puodelio kartais išsprūsta mintis: „Laikas kurti Ketvirtojo amžiaus universitetą“...
Medardo Čoboto TAU Literatūros fakulteto klausytoja, keturių knygų autorė Vilija Jurėnienė (nuotr.) lapkričio 13 d. švenčia 97-ąjį rudenį. Savo gyvenimo kelionėje p. Vilija sudėliojo mažus ir didelius rūpesčius bei džiaugsmus, pribarstė išminties perlų ir dar nepradėjo puslapių, kuriuos užpildys savo gyvenimo įžvalgomis. Jos širdyje spindi žmogiškojo gerumo blyksniai, šiluma, meilė gamtai, tėviškei bei žmogui, meniškas žvilgsnis į pasaulį.
Mano metai – mano turtas
Literatūros fakulteto klausytoja Vilija Jurėnienė – linksma, kūrybinga, nepraradusi moteriško žavesio šviesuolė. Vilija gimė 1925 m. lapkričio 13 d. prie Utenos, Gedimino kaime. Kaip sakoma, dar prie Smetonos, įstojo į Utenos valstybinę gimnaziją, vėliau, baigusi Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, susipažinusi su dailininku Eduardu Jurėnu – ištekėjo. Porą metų dirbo Lietuvos valstybiniame dailės institute, trisdešimt penkerius – Lietuvos dailininkų sąjungoje.
Lankydama Medardo Čoboto TAU Literatūros fakulteto užsiėmimus, p. Vilija, sulaukusi 85-mečio, išleido pirmąją savo knygą „Dėžutė su senais laiškais“ (2010). Po to sekė antroji – „Giminės“ (2013), „Pavogti laiškai“ (2020) ir šiemet – „Vieno namo istorija“. Knygos pristatymą nufilmavo Vytautas Vasiliauskas. Renginį vedė psichologė Violeta Žalytė.
Per „Vieno namo istorijos“ pristatymą V. Jurėnienė sakė: „Man svarbu, kad knyga skaitytųsi, kad būtų geras sakinys, išraiškūs žodžiai“. Tad pasisemkime gyvenimo džiaugsmo iš p. Vilijos kūrybinių kančių ir meilės trikampių!
V. Jurėnienė su didele meile ir pagarba rašo ne tik literatūrine kalba. Ji prisimena savo senelių, tėvų, kaimynų tarmišką ūturką (kalbą). 2009 metais ji tapo antrojo respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso nugalėtoja, 2012 metais už rašinį apdovanota penktojo respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso diplomu, etnografinių regionų metais (2015) – aštuntajame respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse gavo padėkos raštą. Vilijai nesvetimas ir japoniškas lyrikos žanras – haiku.
Aktyvi, energinga, kūrybiška V. Jurėnienė – Literatūros fakulteto pasididžiavimas. „Man pasisekė, nes ilgoje savo gyvenimo kelionėje nesu sutikus nė vieno blogo žmogaus, o gerų... Dėkinga likimui už suteiktą galimybę lankyti universiteto Literatūros fakultetą“.
2015 m. už ilgametę ir aktyvią veiklą Literatūros fakultete 90-mečio proga Vilijai Jurėnienei suteiktas Medardo Čoboto TAU Garbės nario vardas.
95-ojo Vilijos gimtadienio proga Medardo Čoboto TAU svetainėje buvo publikuotas Jadvygos Miniotaitės interviu su Jubiliate „Kas sudėta į Gyvenimo laiškus“.
Literatūrinio žodžio mylėtojai – kaip viena šeima
Literatūros fakultetas – vienas jauniausių Medardo Čoboto TAU fakultetų. Knygos mylėtojai savo veiklą pradėjo 2002 metais. Fakulteto steigėja ir pirmoji dekanė buvo Irena Semenovienė, vėliau – Aldona Jagminienė, Kazimieras Miškinis, dr. Romualdas Šimkūnas. Nuo 2019 m. rudens fakultetui vadovauja matematikas Jonas Kirtiklis.
Buities kultūros fakulteto renginyje „Trys kartos+“. Iš kairės: dr. R. Šimkūnas, V. Jurėnienė, A. Jagminienė, K. Miškinis. 2018 m.
Gyvenimo ir literatūros verpetuose didelį indėlį paliko fakulteto klausytojai V. Jurėnienė, Nijolė Riaubaitė (1935-09-20), Leopoldas Stanevičius, Alfredas Anatolis Naktinis, Jonas Ambrukaitis (1938-06-25) ir kiti. Dalis jų kūrybos išleidžiama atskiromis knygutėmis, publikuojama periodinėje spaudoje, universiteto interneto tinklalapyje „Senjoro užrašai“, buvo išspausdinti universiteto 10-mečiui ir 20-mečiui skirtuose almanachuose.
Literatūrinio žodžio mylėtojų ir saviraiškos puoselėtojų būrys domisi Lietuvos ir pasaulio rašytojais, poetais, kuria bei publikuoja eilėraščius, apsakymus, noveles, ese. Renginiuose skaito savo kūrybą, deklamuoja, susitinka su įdomiais žmonėmis, aptaria išleistus leidinius ir straipsnius. Įsimintinas fakulteto klausytojų kūrybos skaitymų maratonas „Šimtas kūrinių Lietuvai“, skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui ir respublikinė literatų sueiga Taikomosios dailės muziejuje. Kiekvienų metų kovo mėnesį minima Knygnešių diena.
Literatūros fakulteto klausytojai asmeniškai išleido virš šešiasdešimt leidinių ir penkis rinkinius: „Ta palaiminga klevų šviesa“ (2006), „Ne ta žvaigždė“ (2007), „Minties verpetuose“ (2016), „Gyvenimo tėkmėje“, (2019) ir „Minčių keliais“ (2021).
Parengė Vida Rogalskienė
P.S: Kviečiame TAU vadovus supažindinti asociacijos bendruomenę su savo šviesuoliais, pasidalinti jų ilgo ir prasmingo gyvenimo Ilgaamžiškumo slėnio patirtimi, išmintimi, įkvepiančia bendryste su kolegomis. Rašykite el.p.: