Noriu pasidalinti bendrystės džiaugsmu, emocijomis, patirtomis susibūrus draugėn Kaišiadorių TAU.
Mūsų gyvenimas – kaip stebuklinga pasaka... Metai vis nauji, diena vis kita... Valandos, kaip minutės skriejančios, išbarstytomis ar sugertomis akimirkomis, kai kurios pasimetusiomis, o gal neatrastomis, bet akimirkomis... Gaila, kad pašto balandžiai jau neatlieka savo pirminių pareigų... Gaila, kad akimirkos jau nebereikia laukti, gali ją pasiekti kokiu tik nori pavidalu. Artimiausiems, susipažintiems ir buvusiems, net ir sau norisi palinkėti Nuostabos, kiekvienai dienai, tegu ir pačios paprasčiausios...
Aš jau seniai neišgyvenau tokių pakilių jausmų, kuriuos patyriau Kaišiadorių TAU vakaronėje. Susirinkom per 50 aktyvių TAU klausytojų. Jausmai buvo keistai malonūs ir dar nepažįstami. Supratau – taip pagaliau ateina gyvenimo pilnatvės suvokimas. Atrodo, visko gana: toks nuoširdus žmonių būrys, jų draugiškumas, kaip didžiausias turtas, kaip pagrindinė gyvenimo vertybė.
Visi vieningai dainavome: „Mes jauni...“ Jauni, nors kai kas jau ir proanūkių turi. Tikėjome – mūsų gražios dienos visada žydės.
Atrodo, tiek daug jau visko buvo. Ką tik į kosmoso erdves išriedėjo praėję metai, kraujo tvinksniais atsimušę į mūsų trapų buvimą, iškoštą per amžiną visagalybę. Akimirkos, kurios it metai, išskaičiuoti į porinius ir neporinius. Dangus, skaisčiai dilgantis akis. Saldus liepų kvapas, nužydėję jurginai, šaligatvius užpustę klevo lapai. Išskolintos ir išsiskolintos, gerumu spindinčios akys. Jau buvo.
Nežemiškoj paslapty skęstantis jaudulys... Ar bus? Ar bus dar vos vos girdimos žvirblių polifonijos? Garsiai šį ryt ištartas Ačiū. Ačiū, už sparnus, už kuriuos atsakingi.
Mes dar tiek turime reikalų. Mūsų laimės susitikimo valandos dar keliauja šlapiu, vėjų perpučiamu keliu. Dar duonos nespėjome atsivalgyti, dar garuoja ji šviežia ant stalo, kaip mylimo žmogaus veidas, kurį pamatai iš ryto pabudęs. Dar naivios mūsų anūkų akys gyvenimo pažinimo troškimu šviečia. Žolių šaknys po balta žeme dar kaupia savo jėgą. Dar tiek daug visko trūksta ir tiek per daug. Norisi susilieti su žvaigždėtu dangumi, bet juk suskaičiuoti žvaigždes neįmanoma. Paprasčiausiai tiek žodžių nepasakyta, tiek dar akmenėlių prie jūros nesurinkta, saulėlydžių nepalydėta. Mes dar tiek turime reikalų! Nenupasakosi, neaprašysi.
Draugišką vakaronę pravedė mūsų mielosios vadovės: TAU rektorė Teresė Kazlauskienė ir Kaišiadorių švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė, TAU administratorė Gitana Valkavičienė. Tai jos dėka taip puikiai pavyko vakaras, palikęs neišdildomus įspūdžius. Nuoširdžiai dėkingi muzikantui Arvydui Kairevičiui, kuris nenuilsdamas linksmino mus visą vakarą.
Dar kartą ačiū už sparnus, už kuriuos esame patys atsakingi. Ačiū savo dukrai Vilijai, kurios poetinius žodžius, įdėjau į šį straipsnį.
Vilija Katkevičiūtė Burnige
Jonas Katkevičius
Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius
www.tauasociacija.lt ntauasociacija@gmail.com
Sąsk. Nr.