Panevėžio TAU įgyvendino „Erasmus+“ programos mobilumo projektą „Mes vis dar mokomės ir dalinamės“
Projektu buvo siekiama tobulinti savanoriškai dirbančių suaugusiųjų švietėjų kompetencijas ir įgūdžius, stiprinti bendruosius gebėjimus, motyvuoti juos tolesniam darbui, atnaujinti ir padaryti modernesniu, įtrauklesniu suaugusiųjų švietimą, sustiprinti darbuotojų, galinčių dirbti tarptautiniuose projektuose, komandą.
Įgyvendinant projektą, sustiprinome Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto (TAU) grupių vadovų/savanorių, asmeninio tobulėjimo ir noro mokytis pačiam ir mokyti kitus bendrąsias kompetencijas, plėtojome mokymo bei kūrybinių dirbtuvių veiklas, siekėme perduoti įgytus įgūdžius. Susipažinome su trečiojo amžiaus universitetų judėjimu ES šalyse, užmezgėme naujus bendradarbiavimo ryšius su suaugusiųjų neformalaus švietimo institucijomis užsienyje.
Įgyvendinant projekto veiklas, liepos mėnesį aštuonios Panevėžio TAU grupių vadovės Mažosios Lenkijos vaivadijoje dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse. Įspūdžiais pasidalino Erasmus+“ projekto dalyvė Liuda Balabonienė.
Mes vis dar mokomės ir dalinamės
Patirtis ir stebėjimas – patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami žmogui. Taigi, be abejonės, patirtis yra reikalinga ir naudinga. Pagal Mary Pattibone Pool „Patirtis yra tai, ką gauni ieškodamas kažko kita“. Būtent apie vieną iš tokių patirčių ir norėčiau pasidalinti.
Esu tarptautinio projekto „Erasmus+“ dalyvė. Kartu su Panevėžio TAU rektore Zita Kazlauskiene ir kitomis grupių lyderėmis dalyvavau stažuotėje Lenkijoje, Novy Sionč mieste. Visos projekto dalyvės sėkmingai sėmėmės naujų žinių, praktinės patirties, kurią vėliau galėtume pritaikyti savanorystės darbuose TAU.
Būnant Lenkijoje, ši projektinė patirtis mane praturtino dvigubai. Turėdama lenkiškų šaknų, galėjau patobulinti lenkų kalbos žinias, vertėjaudama susitikimuose, diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse bei edukacinėse kelionėse. Betarpiškai bendraudama turėjau gerą progą daugiau sužinoti, paklausti, išsiaiškinti. Tai buvo neįkainojama patirtis ne tik man, bet, neabejoju, ir visoms „Erasmus+“ programos projekto dalyvėms.
Nauja patirtis ir interviu vietos radijui Lenkijoje
Taigi, šiek tiek apie projekto metu įgytą naują patirtį. Pirmiausia, tai buvo puiki galimybė su vietos Sądecki TAU bendruomene pasidalinti jau sukaupta abipuse patirtimi. Dalijomės savo rankų meno darbeliais iš antrinių žaliavų, išklausėme apie įvairialypę veiklą jų universitete. Teko duoti interviu vietos radijui, pristatant save, papasakoti apie TAU veiklas Panevėžyje. Keliaudami po Lenkiją galėjome stebėti šalies istoriją per įvairiausius meno kūrinius bažnyčiose, muziejuose, aikštėse… ir, netgi pietaudami, įspūdingo interjero kavinėse ar ragaudami meniškai patiektą maistą.
Posmai bendrystei ir „Erasmus+“
Bitininkystės muziejuje buvo ne tik įdomu, bet ir naudinga sužinoti apie gilias bitininkystės tradicijas, bičių gyvenimo subtilybes, bitininkystės produktų naudą sveikatai ir net kūrybinį jų pritaikymą. Man, kaip TAU Menų fakulteto Literatų grupės vadovei, buvo įdomios visos veiklos, o įgytą patirtį, stengiausi perteikti ir pritaikyti jau sugrįžusi. Pasitelkusi matytą metodiką, viename iš literatų grupės susitikimų pasiūliau pasigaminti žvakutes iš vaško lakštų. Praktinės veiklos metu patyrėme daug teigiamų emocijų, taip reikalingų mūsų amžiuje. Pats gamybos procesas, o vėliau pasklidęs kvapas, šviesa ir šiluma įkvėpė čia pat parašyti ir keletą posmų, kuriais ir noriu pasidalinti:
Liepsnelė šildo mūsų bendrystę,
Lenkų – lietuvių šiltą draugystę.
Gera dalintis tuo, kas gražiausia,
Projekto kelias pats nuostabiausias.
Tegu jis šviečia, ilgai negęsta,
Juk tai, ką gavom – jūroj neskęsta!
Noriai dalijam, ką tik suradę,
„Erasmus plius“ te tolyn veda.
Kadangi lankau ir TAU lenkų kalbos mokymo(si) grupę, todėl projekto metu įgyta patirtimi pasidalinau ir šioje grupėje. Gėrėjomės kelionės įspūdžiais, užfiksuotais foto nuotraukose, prisiminėm net Lenkijoje populiarias dainas. Vieną jų, atitinkančią edukaciją apie gėles, – „Polskie kviaty“, – bandėme išmokti ir sudainuoti.
Tapyba Zalipie kaime
Viskas, kas gražu, yra abipusiai naudinga. Ypač įsimintina kelionė į Zalipie kaimą Lenkijoje. Ten dalyvavome kūrybinėse tapybos dirbtuvėse ir patyrėme netikėtus įspūdžius. Pirmiausia mokėmės spalvinti gėlių trafaretus, vėliau savo kūrybinius gebėjimus perkėlėme ant medinių pjaustymo lentelių. Taip galėjome nusipiešti sau labiausiai patikusį žiedų ornamentą, o tada jį nudažyti. Negalėjome nesižavėti gėlių ornamentų tradicija visame Zalipie kaime: ant tvorų, pastatų, vidaus interjero, buities daiktų ir net ant bažnyčioje pakabinto rožinio.
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Grįžus į Lietuvą, TAU renginyje lauke buvo suorganizuota bendra tapybos edukacija ant didelės drobės. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo nuspalvinti jam patikusį gėlės trafaretą. Taip gimė nuostabus meniškos bendrystės kūrinys drobėje.
Esu dėkinga likimui už turėtą galimybę dalyvauti tarptautinio projekto „Erasmus+“ veikloje. Vienos dalyvės džiaugėsi naudingomis edukacijomis, kitos ‒ naujomis žiniomis, įgyta patirtimi, o bendrai visos – naujomis pažintimis, naujais mokymo metodais ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi su Novy Siončo TAU. Patobulinome tarpkultūrines kompetencijas, praplėtėme akiratį, dalijomės gerąja patirtimi, todėl projekto nauda neabejotina. Grupių vadovai, lyderiai, įgytas žinias ir patirtį jau taikome savo veikloje.
Liuda Balabonienė, „Erasmus +“ projekto dalyvė, Panevėžio TAU Menų fakulteto Literatų grupės vadovė
Rima Šeibokienė, projekto koordinatorė
Kūrybinės tapybos dirbtuvės Zalipie kaime.
Edukacijos metu spalviname gėlių trafaretus.
Abi rektorės – Panevėžio TAU Z. Kazlauskienė (kairėje) ir Novy Siončo TAU.
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Novy Siončo TAU.
Rimos Šeibokienės nuotr.
