Rugsėjo 24 d. Vilniaus kolegijos Aktų salėje įvyko ketvirtasis tarptautinis šokių festivalis „Senjorų šokių pynė 2022“. Renginio organizatorius – Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Jau antrą kartą festivalio globėja sutiko būti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Festivalį režisavo Medardo Čoboto TAU Šokių studijos vadovė Valerija Stričkienė, didžėjavo Informacinių technologijų fakulteto dekanas Ovidijus Gabrėnas. Renginį vedė aktorė Agnė Levickaitė.
Tarptautiniame festivalyje dalyvavo senjorų šokių kolektyvas iš kaimyninės Latvijos ir 17 šalies Trečiojo amžiaus universitetų šokių kolektyvų. Savo šokėjus į jau tradiciniu tapusį šokių festivalį atvežė Klaipėdos m., Kretingos, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Panevėžio, Plungės, Raseinių, Rietavo, Senojo Kėdainių, Skuodo, Tauragės, Ukmergės (2 kolektyvai), Medardo Čoboto TAU (3 kolektyvai) ir Druskininkų miesto „Bočių“ bendrijos linijinių šokių kolektyvas „Rudenėlis“.
„Senjorų šokių pynė 2022“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamo projekto „Senjore, būk pilietiškas! Nustok dejuoti, pradėk veikti!“ viena iš kultūros programos dalių.
Tarptautinį šokių festivalį iškilminga Lotynų Amerikos šokių siuita pagal legendinio ABBA ketvertuko muziką atidarė renginio organizatoriai – Medardo Čoboto TAU Šokių studijos kolektyvo „Nonna Dance“ šokėjos, sulaukusios dalyvių ir svečių audringų plojimų.
Medardo Čoboto TAU Šokių studijos kolektyvas „Nonna Dance“.
Nacionalinės trečiojo amžiaus universiteto asociacijos (NTAUA) prezidentė, Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, skelbdama „Senjorų šokių pynė 2022“ atidarymą, pasveikino visas ir visus, atvykusius iš tolimiausių Lietuvos kampelių, padėkojo Latvijos senjorams. Pasidžiaugė visus metus lauktu susibūrimu, bendrų tikslų siekiu, stiprinant žmonių dvasios stiprybę ir neišmatuojamas jų galimybes. „Šokim, linksminkimės – mes esame jėga! Mūsų senjorų šypsenos išsklaidys visus debesis!“
Dr. Z. Žebrauskienė ir renginio vedėja A. Levickaitė paskelbė „Senjorų šokių pynė 2022“ atidarymą.
Šokis – tai poema, o kiekvienas jo judesys – žodis
Šis gražus ir prasmingas renginys subūrė 260 šokėjų iš 18-os kolektyvų, žiūrovus džiugino 37 klasikiniai, tautiniai, etnografiniai, pramoginiai, linijiniai, sportiniai šokiai. Visi kolektyvai žavėjo išradinga scenine apranga, o šokis vijo šokį...
Kraslavos senjorų mokyklos europinių šokių grupė „Mežrozīte“ (vadovė Aloida Andžane) – festivalio viešnios iš Latvijos. Moterų šokių kolektyvas „Mežrozīte“ buvo suburtas 2006 metais Kraslavos kultūros namuose. Jos repertuare 57 šokiai – latvių, latgalių, žydų, prancūzų, anglų, airių, škotų. Dauguma šokių kolektyvo narių yra nuolatiniai Senjorų mokyklos paskaitų klausytojai. Baltomis skrybėlaitėmis ir pirštinėmis pasipuošusios latvės sušoko Tango ir Sirtakį.
Kraslavos senjorų mokyklos europinių šokių grupė „Mežrozīte“. Tango.
Festivalio organizatoriai – Medardo Čoboto TAU Šokių studija – pristatė tris kolektyvus. Tai veikliausias ir daugiausiai koncertuojantis meno kolektyvas universitete. Visiems kolektyvams vadovauja šio renginio režisierė Valerija Stričkienė.
Kolektyvas susibūrė 2015 metais. Pirmas viešas Šokių grupės pasirodymas įvyko 2016 m. vasario 20 d. Respublikiniame pastatyminių šokių kompozicijų konkurse „Šypsenų vaivorykštė – 2016“. Kaip garbės svečio, jauno kolektyvo pirmieji žingsniai buvo įvertinti „Drąsiausio kolektyvo“ nominacija ir prizu – taure.
Šokių grupės pagrindu 2017 m. rudenį įkurta Šokių studija. Jos sudėtyje yra 3 šokių grupės: koncertinė „Nonna Dance” (Šokanti senelė), „Bruknės“ ir „Pradinukės“.
Nuo pirmųjų metų kolektyvas „Nonna Dance” dalyvauja įvairiuose festivaliuose-konkursuose. Ne kartą yra tapęs tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatais. Kolektyvas yra šokęs ne tik Lietuvoje, bet ir Maltoje, Suvalkuose, Jūrmaloje, Gardine. Šokėjų siekis – džiaugtis gyvenimu, lavinti kūną ir protą, skleisti gerą nuotaiką, įgyvendinti savo jaunystės svajones ir būti jaunatviškomis.
Šokių grupė „Nonna Dance“, atstovaudama ir populiarindama Medardo Čoboto TAU, demonstruoja aukštą sceninę kultūrą, eleganciją ir susiklausymą. Žiūrovai visada šiltai priima kolektyvo pasirodymus. Šį kartą „Nonna Dance atliko savo vizitinę kortelę – energingą, kupiną vidinio susikaupimo šokį Tango ir svajingą bei užburiantį Lėtą valsą.
„Nonna Dance“. Tango.
Medardo Čoboto TAU Šokių studijos grupės „Bruknės“ šokėjos, vakarodamos Nidoje, suprato, kad jas vienija linksmas ir kiek ironiškas požiūris į senjorų šokius. Tai jas prikelia rytais ir atveda į repeticijas. Kodėl jos pasivadino „Bruknėmis?“. Legendoje apie bruknę pasakojama apie kregždutę, snapelyje žmogui nešusią kelis nemirtingumo skysčio lašus, bet piktai vapsvai įgėlus, išliejusią tuos brangius gyvybės lašus ant bruknės ir pušies. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą vasarą. O minkštutėliuose miško samanų pataluose išsibarsčiusių sodriai raudonos spalvos bruknių karoliukai magiškai traukia kiekvieną, džiugina akį bei gomurį, sukelia geras emocijas, persiduoda į žmogaus jausmus, teikia energijos. Tad „Bruknės“, pasipuošusios „bruknių“ karoliais, pakvietė pasinerti į svajingą, puikios nuotaikos bei teigiamų emocijų jūrą Kvikstepo ir uždegančio Čia čia čia ritmu.
„Bruknės“. Kvikstepas.
Medardo Čoboto TAU Šokių studijos naujos šokėjos į studijos būrį įsijungė vos prieš metus, todėl ir pasivadino „Pradinukės“. Daugelis jų, nesenai pradėjusios lankyti universitetą, su malonumu renkasi į užsiėmimus, įsiklauso į kiekvieną vadovės pastabą, yra nedidelis, bet draugiškas kolektyvas, atsiduodantis šokiui visa širdimi. „Turbūt nešoktume, jeigu šokis neteiktų džiaugsmo. Šokis – tai poema, o kiekvienas jo judesys – žodis“, – sako naujokės. Visus įspūdžius, nuotaikas bei jausmus „Pradinukės“ sušoko Lėtame valse ir Senelė mūsų jauna pagal Stasio Povilaičio muziką.
„Pradinukės“. Lėtas valsas.
Iš Ukmergės į festivalį atvyko du šokių kolektyvai – Ukmergės TAU šokių grupė „Vėja“ ir Kultūros rūmų šokių kolektyvas „Vėja“. Abiems kolektyvams vadovauja Aldona Satkūnaitė.
Ukmergės TAU šokių grupė „Vėja“ sušoko Čiapa-čiapa ir Tango. Pasak tauragiškių, šokis – tai ne tik laisvalaikio praleidimas...
Ukmergės TAU šokių grupė „Vėja“. Čiapa-čiapa.
Ukmergės Kultūros rūmų šokių kolektyvas „Vėja“ gyvuoja nuo 2017 m. rudens. Šoka 12 porų. Kaip teigia kolektyvo nariai, „šokis išlaisvina, kelią nuotaiką, neleidžia pasiduoti amžiaus krizei. Šokyje atgyja jausmai. Šokis gydo. Čia gali įgyvendinti tai, apie ką svajojai“. Nuostabios šokėjų poros sušoko Čia-čia-čia ir Vienos valsą.
Ukmergės Kultūros rūmų šokių kolektyvas „Vėja“. Čia-čia-čia.
Tauragės TAU šokių kolektyvas „Cvingis“ atliko Vilties valsą ir Suomišką polką (vadovė Alma Rumšienė). Tauragiškiai vadovaujasi devizu: „Šokis – sveikatos šaltinis“. Šokėjai nuo universiteto įsikūrimo pradžios mokėsi etnografinių šokių, sukosi solo latino ritmu. Keitėsi vadovai, šokėjai. Šiandieninis kolektyvas susiformavo prieš ketverius metus. Pasirinkę pavadinimą „Cvingis“ mokosi etnografinių šokių, dalyvauja Tauragės miesto ir apskrities renginiuose.
Tauragės TAU šokių kolektyvas „Cvingis“. Vilties valsas.
Naujosios Akmenės TAU šokių studija „Sidabrinė gija“ (vadovė Ona Moderienė) susikūrė 2015 metais. Pastoviai šoka 10-12 šokėjų. Dalyvauja Medardo Čoboto TAU organizuojamuose senjorų šokių festivaliuose, Pasaulinės sveikatos dienos renginiuose Vingio parke. Šoko Respublikiniame vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų šokių konkurse „Šypsenų vaivorykštė – 2022“ Trakuose, taip pat savo šokiais džiugina Naujosios Akmenės TAU, Kultūros centro, Viešosios bibliotekos bei įvairių bendruomenių renginių dalyvius. Šiame festivalyje „Sidabrinė gija“ šokėjos sušoko Lėtą valsą ir Mūsų dienos kaip šventė.
Naujosios Akmenės TAU šokių studija „Sidabrinė gija“. Lėtas valsas.
Skuodo TAU šokių kolektyvas „Vėjūnė“ (vadovė Nijolė Dapšauskienė) gyvuoja jau 2 metus. Šokėjos noriai, su entuziazmu lanko repeticijas. Pagal susibūrimo laiką jaunas kolektyvas koncertuoja nemažai: šoko Klaipėdoje, Kelmėje, o vasarą vos ne kiekvieną savaitgalį buvo kviečiamas į rajono bendruomenių šventes. Senjorų šokių pynėje dalyvauja antrą kartą. Kolektyvo devizas – „Šokio žingsneliu per gyvenimą“. „Vėjūnė“ paskleidė dar daugiau saulės, sušokdama šokį Truputį saulės ir finišavo šokiu Pretorijos maršas.
Skuodo TAU šokių kolektyvas „Vėjūnė“. Truputį saulės.
Mažeikių TAU Šokių studijos „Serbentėlė“ (vadovė Irena Valiuvienė) šokėjos gyvena ir šoka su nuostata: „Kol judi, tol gyveni!“. Aktyviai dalyvauja miesto, rajono, respublikiniuose renginiuose ir festivaliuose, puoselėja tautinio šokio meną, mokosi įvairių šokių stilių atlikimo. Š.m. rugpjūtį kolektyvas dalyvavo XXII-je Senųjų amatų šventėje, kuri vyko Šiaulių rajono Dirvonėnų kaime. „Serbentėlė“ atliko liaudiškų šokių kompoziciją Šoku Lietuvai, daugeliui žiūrovų išspaudusią ašarą, ir Linijinių šokių kompoziciją.
Mažeikių TAU Šokių studijos „Serbentėlė“. Liaudiškų šokių kompozicija Šoku Lietuvai.
Plungės šokių grupė „Mona jupė“ (vadovė Aida Brazdeikienė) daug koncertuoja įvairiuose respublikiniuose renginiuose. Kolektyvas yra Lietuvos Vakarų regiono senjorų šokių kolektyvų narys. „Šokis yra mūsų pulsas, širdies plakimas, mūsų kvėpavimas. Tai gyvenimo ritmas. Tai laiko ir judėjimo, laimės, džiaugsmo išraiška“ – savo jausmais dalinasi šokėjos. Plungiškių devizas: „Šoku – nes esu laiminga. Šoku, nes esu laisva“. „Monajupė“ atliko Tango ir Senjorita.
Plungės šokių grupė „Mona jupė“. Tango.
Panevėžio TAU linijinių šokių grupė „Pozityvas“ (vadovė Violeta Krasauskienė) susikūrė 2018 m. Šoka įvairių stilių linijinius šokius. Dalyvauja universiteto ir miesto renginiuose, jau trečią kartą – šokių festivalyje „Šokių pynė“. „Pozityvo“ šokėjos atliko Pasadoblį ir Basanovą.
Panevėžio TAU linijinių šokių grupė „Pozityvas“. Pasadoblis.
Klaipėdos miesto TAU senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“ (įkūrėja ir vadovė Irena Julija Toliušienė) šoka jau 12-ti metai. Sukauptas gražus veiklos derlius – dalyvauta daugybėje pasirodymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pelnyta galybė padėkų, puoselėta ne tik lietuviško šokio tradicija – garsintas Lietuvos ir Klaipėdos miesto vardas. Kolektyvas dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, kasmet organizuoja tarptautinį festivalį „Senjorų šokių pynė Klaipėdai“, šventes su kitų bendruomenių senjorais, koncertuoja Klaipėdos senjorų asociacijos renginiuose bei miesto valstybinių švenčių renginių koncertuose. Jau keletą metų „Klaipėdos zunda“ turi apjungusi Vakarų regiono senjorų šokių kolektyvus. Šiame festivalyje klaipėdietės sušoko Senam parke ir O lia lia.
„Pasenti – nedidelis menas. Menas nugalėti senatvę pozityvumu, gera nuotaika ir judėjimu“, – sako senjorų šokių kolektyvo vadovė I.J. Toliušienė.
Klaipėdos miesto TAU senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“. Senam parke.
Raseinių TAU linijinių šokių grupės „Raseika“ vadovė Valdonė Balčaitienė, pasak filosofo Benedikto Spinozos, sako: „Jei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą nuotaiką“. Grupės šokėjos visiškai su tuo sutinka. O kas gali labiau pakelti nuotaiką nei šokis, gera muzika, buvimas kartu su bendraminčiais? Kolektyvas gyvuoja jau penktus metus, dalyvauja Raseinių miesto, rajono renginiuose, džiaugiasi Medardo Čoboto TAU organizuojamais tarptautiniais ir respublikiniais festivaliais bei galimybe juose dalyvauti. Šiemet dalyvavo Trakų kultūros rūmuose vykusiame respublikiniame pastatyminių šokių kompozicijų konkurse „Šypsenų vaivorykštė–2022“. Labas vakaras, senjorina – šokiu pasveikino raseiniškės ir atsisveikino Antradienio miksiuku.
Raseinių TAU linijinių šokių grupė „Raseika“. Labas vakaras, senjorina .
Rietavo TAU senjorai į šokių grupę susibūrė 2016 metais. Jau trečią sezoną šokių grupei „Ringė“ vadovauja Rima Pleškienė. Šokėjai dalyvavo miesto šventėse, Medardo Čoboto TAU organizuotuose senjorų šokių festivaliuose „100 šokių pynė Lietuvai“, „Senjorų šokių pynė 2019“ ir „Senjorų šokių pynė 2021“. Sėkmingai tęsiama užsimezgusi bendrystė su Klaipėdos klubu „Rūta“. Šiais metais du kartus koncertavo Latvijoje rengiamuose šokių festivaliuose. Kolektyvas šoka tautinius ir klasikinius šokius. Polonezas ir Valsas – tai šokiai, kuriuos sušoko moterų šokių kolektyvas „Ringė“
„Meilė scenai, vieši pasirodymai, konkursai, saviraiškos poreikis yra svarbūs net brandžiame amžiuje“ – teigia Rietavo TAU direktorė Alvyra Andrijauskienė.
Rietavo TAU moterų šokių kolektyvas „Ringė“.Polonezas.
Linijinių šokių studija Senajame Kėdainių TAU veikia tik trečius metus – nuo 2019 m. spalio 9 d. Studiją pradėjo lankyti 20 universiteto klausytojų. Nors Covid pandemija, karantinas pakoregavo studijos veiklą ir šokėjų skaičių, tačiau užsiėmimai vyko net ir nuotoliniu būdu. Šokių studiją lanko tik moterys ir šoka tik savo malonumui. Linijinių šokių kolektyvas pasivadino „Smilga“, kaip ir upelis „Smilga“, nešantis savo vandenis per Kėdainius į tykųjį Nevėžį. Šokėjos savo pasirodymais džiugina universiteto klausytojus adventinių vakaronių „Kalėdų stebuklo belaukiant“ metu. Senjorų šokių festivalyje „Šokių pynė“ Senojo Kėdainių TAU linijinių šokių kolektyvas ,,Smilga“ (vadovė Rūta Plučiuvienė) dalyvauja pirmą kartą. Kolektyvo „Smilga“ prisistatymas – Linijinių šokių popuri ir Cumbia Seimana.
Kėdainių TAU linijinių šokių kolektyvas ,,Smilga“. Linijinių šokių popuri.
Kretingos TAU europinių šokių kolektyvas „Gaja“ (vadovas Tadas Romeika) susikūrė 2016 m. balandžio 20 d. „Gaja“ moto: „Tikim tai, ką darom, darom tai kuo tikim!“ Kolektyvas yra Žemaitijos zonos senjorų europinių šokių kolektyvų narys. „Gaja“ šokėjos dalyvavo Klaipėdos jūros šventėse, koncertavo Kretingos kaimiškose bendruomenėse. Su savo programa dalyvavo Ogrės mieste „Žibučių šventėje“ Latvijoje, kaimyniniuose Klaipėdos ir Skuodo rajonuose bei Palangoje. Pabuvojo „Prisikėlimo šventėje“ „Atverkime širdis“ Kelmėje. „Gaja“ žiūrovams pristatė norvegų šokį Skumbring ir estų šokį Kinge polka.
Kretingos TAU europinių šokių kolektyvas „Gaja“. Skumbring.
Festivalio svečiai – Druskininkų miesto „Bočių“ bendrijos linijinių šokių kolektyvas „Rudenėlis“ (vadovė Laimutė Radinienė). Kolektyvas susikūrė 2006 m., dalyvauja 16 šokėjų. Linijinius šokius su pasisekimu šoka daugelyje Lietuvos miestų. Koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, dalyvavo europiniuose „Aukso amžiaus“ festivaliuose Italijoje Pesaro mieste (2018 m.), Kretoje Rethymno mieste (2021 m.). Šiais metais kolektyvas „Rudenėlis“ spalio mėn. pakviestas į šį festivalį Funšalyje, Madeiros saloje. Visada su džiaugsmu dalyvauja „Šokių pynėje“. Kaip sveikai senti linijinių šokių damos, vedamos energingos, veiklios ir kūrybingos vadovės, pademonstravo Šokių popuri, sulaukusi žiūrovų ovacijų ir „pakartot“ bei Mėlyna dama.
Druskininkų miesto „Bočių“ bendrijos linijinių šokių kolektyvas „Rudenėlis“. Šokių popuri.
Ir šiluma, ir švelni šypsena, ir euforija, ir žavesys, ir šokančios mintys – į sceną pakviestų kolektyvų vadovų ir atstovų veiduose, žiūrovų ovacijose. Ir niekur nebus taip puiku, kaip čia, bendraminčių būryje.
Kolektyvų sveikinimai ir apdovanojimai.
Keletas nuogirdų žiūrovams ir dalyviams atsisveikinant
Vyriausiai šokėjai Zitai iš Druskininkų – 86 metai!!!
„Nonna Dance“ dviems šokėjoms per 80 metų?!
Šokėja inžinierė Julija baleto šokėjos Eglės Špokaitės mama?
Šoka net dvi TAU rektorės! Iš Kėdainių ir Skuodo?
Gaila, nedaug vyrų šoka – bent vieną vadovą turime, kretingiškį.
Labai jau nuotaikingas didžėjus – gal ateityje suburs ir vyrus?
Patys patys ištikimiausi Rietavo TAU senjorai – net visuose festivaliuose dalyvavo!
Ačiū Žemaitijos senjorams – atvažiavo net 9 kolektyvai! Ačiū Aukštaitijai, Dzūkijai! Gal suvalkiečiams per ilgas kelias buvo...
Pagal festivalio programą parengė Vida Rogalskienė
Vidos Rogalskienės nuotr.
Festivalį „Senjorų šokių pynė 2022“ finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
