Politinės doktrinos uždavinys – įvertinti visas šiandienos aplinkybes ir nubrėžti gaires rytdienai. Visos visuomenės grupės savo veiklų turiniu užpildo valstybės būtį ir politinei grupei – valdžiai –iškyla pagrindiniai uždaviniai, tai yra nustatyti valstybės raidos prioritetus.
Pasaulio įvykių dinamika, be abejo, tiesiogiai veikia atskirų valstybių vidines sąlygas ir kiekviena diena reikalauja pagrindinių strateginių uždavinių korekcijos. Šiandieniniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos visuomenė, yra bendri ir visam pasauliui. Vyresniųjų žmonių bendruomenę ypač paliečia demografinių, epidemijų, ilgalaikių tradicijų pokyčiai, atnešantys vienišumo, susvetimėjimo, psichikos sveikatos problemas.
Šiame pokyčių fone gimstantis ir įgaunantis plataus judėjimo visoje Lietuvoje požymius, trečiojo amžiaus universitetinis piliečių bendravimo reiškinys tampa reikšmingu valstybės veiklos strateginiu reiškiniu. Tūkstančiai jame dalyvaujančių šalies piliečių realiai kuria valstybės socialinį gėrį. Kyla rimti klausimai – ar šiandieninė valstybės politinė doktrina indoktrinuoja savyje šį reiškinį, ar yra tai suvokiama kaip socialinio kapitalo vertė, ar tai vertinama kaip nereikšmingas žmonių laisvalaikio praleidimas? Kodėl taip keliami klausimai? Todėl, kad trečiojo amžiaus universitetai (TAU) artėja prie 30-ojo veiklos jubiliejaus, tačiau nėra nei teisiškos, nei tvarios finansinės valstybės globos.
Šiandieninė demografinė situacija byloja apie būtinybę objektyviai vis gausėjančią vyresniųjų piliečių visuomenės grupę integruoti į valstybės veiklas, naudojant įtraukties sąvoką ir giliai permąstant turinį. Nepakanka deklaruoti deklaratyvaus turinio pareiškimus, maitinti pažadais, ypač priešrinkiminiais, apie dėmesį į šios grupės piliečius. Reikia pagaliau politiškai suvokti, kad visuomenių grupių suderintas balansas yra valstybės stabilumo garantas, valstybės saugumo garantas.
Visuomeninis kapitalas, visuomeninis gėris, deja, nepamatuojamas įvairių matų vienetais. Svarbiausia vertė glūdi visuomenės emocinėje bei psichikos sveikatoje. O ji kuriama ne prekių bei paslaugų pasiūla, o išlaisvintų, pažadintų žmogaus kūrybinių galių atradime. Didžiausia sėkmė – kai, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, jis atranda gyvenimo džiaugsmą. To pasiekiami įrankiai yra ir neformalaus švietimo teikimas, ir paskata ilgalaikio mokymosi poreikiui, ir įvairūs profiliniai fakultatyvūs bendravimai bei įgūdžiai. Tai užtikrina ir savanoriška TAU veikla, žmonių pasiryžimas bei pasiaukojimas visuomenės gėrio labui.
Išvadoje būtų labai svarbu pažymėti, kad politinė valstybės doktrina nėra pilnavertiška be subalansuoto visų visuomenės grupių būvio.
Gediminas Dalinkevičius, Nacionalinės TAU asociacijos vykdantysis direktorius
