Aptartos projekto „Trečiojo amžiaus universitetas aktyvaus senėjimo akademija“ savanoriškos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms veiklos

Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacija 2024-2025 metais vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Trečiojo amžiaus universitetas aktyvaus senėjimo akademija“. Viena projekto krypčių – teikti savanorišką pagalbą buvusiems šalies TAU klausytojams, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių jau nesilanko universitete.

Savanorystės nauda socialiniame gyvenime

Savanorystės poveikis nesibaigia vien ties gerais darbais, atliktais savanoriškos veiklos metu – ji pakeičia ir savanorio gyvenimo kryptį. Ketindami savanoriauti, žmonės negalvoja, kokia bus asmeninė nauda, jie savanorystę renkasi vedini altruistinių paskatų – padėti kitiems, atrandant naujų draugų, sustiprinant esamus ryšius su draugais, šeima ir bendradarbiais, su kuriais kartu savanoriauja. Savanorystės grožis praturtina ne tik organizaciją, kurioje savanoriaujama, bet ir patį savanorį, stiprina jo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Atlikti tyrimai rodo, kad savanorystės naudą patiria tie savanoriai, kurie skiria savanoriškoms veikloms ne mažiau nei 100 valandų per metus. Tai tik 8 valandos per mėnesį teigiamų pokyčių socialiniame ir kasdieniniame gyvenime.

Savanorystė suartina trečiojo amžiaus universitetus

TAU veikla iš esmės paremta savanorystės principu ir spindi visomis vaivorykštės spalvomis. Be savanorių, aukojančių savo laiką, pastangas, žinias bei įgūdžius, šių universitetų, kuriuose vykdomas neformalusis senjorų švietimas, veikla būtų neįmanoma.

Projekto aptarimo metu Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė, Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kalbėdama apie senjorų savanoriavimo motyvus, pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonės itin aktyviai domisi politine situacija ir patys ieško būtų, kuo galėtų būti naudingi. Universitetų bendruomenėms rūpi ori senatvė ir būtent savanoriaudami senjorai gali parodyti, kad yra naudingi ir visaverčiai visuomenės nariai, kad jiems be galo svarbu priklausyti bendruomenei, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. „Duodami savo meilę, kartu ir patys ją gauname“, –akcentavo prezidentė. „2020 m. pabaigoje aktyvių piliečių fondas apdovanojo Medardo Čoboto TAU nominacija „Už gyvenimo patirties įprasminimą per savanorystę“, – prisimena Z. Žebrauskienė.

Medardo Čoboto TAU projektų vadovė Laima Tuleikienė, ruošianti projektus asociacijos bendruomenei, ilgai siekė, kad senjorų savanorystėje per savanoriavimo ryšį gimtų šiltas ir draugiškas, globėjiškas ir saugantis, tikras ir autentiškas santykis, kad būtų grįžtamasis ryšys.

Medardo Čoboto TAU projektų vadovė Laima Tuleikienė.

Su projekto „Trečiojo amžiaus universitetas aktyvaus senėjimo akademija“ savanoriškos pagalbos veiklomis kovo mėn. supažindinti Medardo Čoboto TAU savanoriai. „Vyresnio amžiaus žmonės šiuo laikotarpiu patiria nemažai emocinių sunkumų ne tik dėl fizinės sveikatos iššūkių, bet ir dėl pasikeitusios įprastos medicininės ar socialinės pagalbos užtikrinimo tvarkos, pakitusios kasdieninės rutinos, stipriai apribotų socialinių ryšių,“ – susitikimo metu sakė L. Tuleikienė. Projekto vadovė akcentavo, kad jau parengtos atmintinės sveikatos ir socialiniais klausimais, kurios padės geriau susivokti tiek savanoriui, tiek socialinės paramos ar medicininės pagalbos reikalingam vyresnio amžiaus žmogui.

 Socialinė parama: kas priklauso vyresnio amžiaus žmonėms?

 Medicininė pagalba: ką reikia žinoti vyresnio amžiaus žmonėms?

Savanoriškos pagalbos sutartis jau pasirašė Biržų, Kupiškio, Medardo Čoboto, Radviliškio r., Raseinių, Rietavo, Senasis Kėdainių, Šilalės, Trakų ir Zarasų TAU. 47 šių universitetų savanoriai lankys žmones, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia pagalba arba tik bendrystė.

Ši veikla šalies universitetuose buvo vykdoma jau ir ankstesniais metais, tik šiemet su savanoriais bus pasirašytos sutartys ir teikiamos savanoriškos veiklos ataskaitos.

Savanorystė mano gyvenime – kodėl gi ne?

Savanorė Adolfina, Medardo Čoboto TAU: „Miela ir džiugu įprasminti savo gyvenimą veikloje. Bendrauju su buvusiais kolegomis labai dažnai, bet gera, kai tavo pastangos padėti kitiems įgauna kitą veidą. Lankau Tautodailės fakulteto Garbės dekanę 81-erių Ireną Jonkuvienę, kartu su dr. Medardu Čobotu nuo pat pirmo TAU Vilniuje įsteigimo 1995 m. aktyviai dalyvavusią universiteto veikloje – buvo universiteto prorektorė, Istorijos fakulteto dekanė, dešimt metų vadovavo Tautodailės fakultetui. Irena – gydytoja geriatrė, daug metų dirbusi su pagyvenusio ir seno amžiaus žmonėmis, kuravusi respublikos globos įstaigose gyvenančių žmonių medicininį aptarnavimą, dabar liko viena, turi sveikatos problemų, negali ateiti į mūsų užsiėmimus“.

Savanorė Henrika, Medardo Čoboto TAU: „Bendrauju su mūsų, Tautodailės fakulteto ilgamete klausytoja, dabar Garbės klubo nare, 86-erių Matilda Terese Juciene, kuri universitetą lankė nuo 2003 metų. Matilda – Tautodailininkų sąjungos narė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja, savo žinias perteikė daugeliui fakulteto klausytojų ir teikia man. Jos dėka iš inžinierės tapau tautodailininke. Galiu, kol pajėgiu, prisiimti ir platesnę savanorystę – fakultete yra daugiau garbaus amžiaus klausytojų, kurios dėl sveikatos problemų negali pasiekti universiteto“.

Savanorė Liudmila, Medardo Čoboto TAU: „Savanoriauju, nes noriu padėti žmonėms jų kasdienybėje. Pagal senjoro poreikius galiu nupirkti ir pagaminti maisto, nuvežti į polikliniką, kirpyklą bei kitur. Turiu automobilį, tad galiu padėti Bukiškio, Avižienių, Bendorėlių, Riešės, Fabijoniškių, Šeškinės, Pašilaičių ir Justiniškių rajonų gyventojams“.

Savanorės Zita ir Janina, Radviliškio rajono TAU: „Lankysime Olę Gakštienę ir Sofiją Krikštanienę, besigydančią ligoninėje ir vėliau namuose. Tai tik pradžia – savanorystė mūsų universitete populiarėja, susidomėjimas šia veikla auga, savanorystė „veža“!

Savanorė Juzefa, Trakų TAU: „Prižiūriu kaimynę, buvusią TAU studentę Aldoną Barkauskienę, kuri gana jauname amžiuje (72 m.) serga senatvine demencija. Tai liga, kuri sunki ne tik sergantiesiems, bet ir artimiesiems“.

Savanorė Julija Salomėja, Trakų TAU: „Globoju 83-ejų metų kaimynę Reginą Palubinskienę, turinčią klausos ir kitų sveikatos problemų, atsivedu ją į TAU užsiėmimus. Klausos sutrikimų kamuojamo žmogaus gyvenimas labai komplikuotas, gali turėti toli siekiančių pasekmių asmens emocinei gerovei ir socialiniams santykiams, o dėl bendravimo sunkumų gali kilti izoliacijos, nusivylimo ir net depresijos jausmas. Tikiu, kad mūsų bendruomenėse daugelį kamuoja ši problema, todėl stengiuosi padėti, suprasti“.

Medardo Čoboto TAU savanoriai.

„Nebijokime paprašyti kitų pagalbos, jei prireikė sumokėti mokesčius, pavedžioti mylimą augintinį, praskaidrinti nuotaiką ar tiesiog pasėdėti prie kavos puodelio ir prisiminti įsimintiniausias praeities akimirkas. Patys susisiekime su buvusiais universitetų bendruomenės nariais, pasidomėkime, kaip jie jaučiasi, dėl sveikatos problemų negalėdami dalyvauti renginiuose. Priartinkime universitetą prie kiekvieno“, – susitikimo pabaigoje pabrėžė Z. Žebrauskienė.

Monika Jakimavičienė, projekto „Trečiojo amžiaus universitetas aktyvaus senėjimo akademija“ savanoriškos pagalbos veiklos koordinatorė, Medardo Čoboto TAU

Vidos Rogalskienės nuotr.